Atsakymas į šį klausimą apsprendžia, kaip elgiamės su aplinka, ir kokią ateitį sukursim palikuoniams
Nuo pirmos klasės vaikus mokom, kad pasaulis skirstomas į gyvą ir negyvą: pvz., neorganinė materija (šviesa, atomai, ugnis, vanduo, žemė, saulė) – negyva, o organinė (ląstelės, augalai, gyvūnai) – gyva. Bet iš kur žinom, kad kažkas gali būt „mažiau gyva”, nei patys esam? Ar tai nėra tik radikalaus egocentrizmo pasekmė?
Kažkas sakė, kad žmogus skiriasi nuo kitų tik gebėjimu pergalėti kolektyvinę sąmonę… Tačiau toli gražu ne kiekvienas pasižymi net ir šia savybe: mąsto „tipiškai”, pasiduodamas „bandos įtakai” …
Ir vistik daugelis iškiliųjų mokslininkų skaitė, kad VISKAS GYVA, o visas „mokslas” – TIK TEORIJA, kuri NEABEJOTINAI SKIRIASI NUO REALYBĖS – prisiminkim bent jau tai, kad daugumas „vadovėlinių autoritetų” giliai tikėjo Dievu ar bent Visatos Protu! Atitinkamai, prikūrė ir teorijų …
Consciousness – the final frontier | Dada Gunamuktananda
Morfogenezė – mokslas apie GYVĄ pasaulį
Ko moko periodinė elementų sistema?
Knyga: Как Устроен Мир