Kai bandot sukurt laužą, ugnis lengviau įsidega, jei ją skatinat žodžiais arba mintimis. Kai kapojat malkas, jos skyla lengviau, jei smūgio metu įsivaizduojat, kaip kiekviena malka turėtų skilti. Per žarijas basomis bėgti lengviau, kai šneki specialius žodžius (“burtažodžius” arba “mantras”) – taip pat šokant į ledinį vandenį, ir t.t.
Augalai, su kuriais švelniai šnekam, auga greičiau ir gražiau, nei tie, kuriuos ignoruojam. Pasodinkite du augalus daugmaž vienodose sąlygose (dirvos derlingumas, drėgnumas, saulėtumas, užuovėja). Su vienu augalu nuolat bendraukite, o į kitą nekreipkit dėmesio. Skirtumą pamatysit po kelių savaičių. (Panašiai su augalų sėklom ir vaisiais, pvz., į du
vienodus dubenėlius pripilkit ryžių ir užpilkit vandeniu, su ryžiais viename dubenėlyje kasdien bendraukit, o į kitą nekreiptit dėmesio.)
Taipogi augalai ir sėklos reaguoja į muziką. Gėlės auga greičiau ir gražiau, kai groja „teigiama” (klasikinė rami arba liaudiška linksma) muzika. Ir gėlės vysta, kai groja neharmoninga kakofonija (pvz., „trankus metalas“).
Panašiai ir žmonės, klausantys „neharmoningos” muzikos, anksčiau ar vėliau suserga depresija. Tas pats liečia ir žmones, pastoviai skleidžiančius ar klausančius žinias apie grėsmes ir nelaimes (tai liečia masines informacijos priemones – televiziją, radiją, laikraščius)
Visa tai susišaukia su Gariajevo eksperimentais, rodančiais, kad kiekvieno gyvio DNR skleidžia specifinę muziką, įtakojančią jo savijautą, organų funkcionavimą ir regeneravimą. Iš kitos pusės, mūsų DNR veikia kaip „radijo-imtuvas“, gaudantis informaciją iš aplinkos ir kosmoso – na ir iš savęs pačių, nes mūsų mintys irgi „spinduliuoja” (strėlė skkrenda tik todėl, kad apie ją taip mąstom)!
Žmogaus veidas atspindi jo mintis, jausmus, ir elgseną. Visų budelių veidai nuožmūs. Kartais jie atspindi skausmą, baimę, pasišlykštėjimą, bet sunku įsivaizduyot juos palaimingais. Tik ką mirusių medžiotojų veidai panašūs į nušautų žvėrių veidus. O visų mylinčių žmonių veidai švelnūs ir subtilūs. Jie gali atspindėt ryžtą ir stiprybę, bet ne nuožmį ar pyktį. Mirusio geradėjo veide atsispindi gėris ir palaima.
Senai pastebėta, kad daugelis žmonių su panašiomis mintimis – panašūs (pvz., Puškinas ir Baironas, vieno laikmečio Rusijos Carai ir Anglijos karaliai, ir t.t.)
Turtingi, laimingi, sėkmingi „sveikatingi” ar kitokie „ingi” yra tie, kurie “užsiprogramavo” tokiais būti (tai patvirtins visi psichologijos, marketingo, imidžo ar „kitokios įtaigos” specialistai!)
Daug pavyzdžių ir tokiose „neginčyjamose srityse” kaip mechanika – pvz., sunkesni kūnai krenta greičiau už lengvesnius, net kai ir sukelia didesnį oro pasipriešinimą! Štai žmogus be parašiuto krenta 60 m/s greičiu, o lietaus lašai iš to paties aukščio – tik 6 m/s, nors oro
pasipriešinimas aiškiai didesnis parašiutininko atveju.
Planetų sukimąsi paaiškina ne Niutono mechanika, o Keplerio ir Fibonačio empirika, skraidančių aparatų kūrėjai vėlgi remiasi empirika – „skrenda tik estetiškai gražūs aparatai”, ir t.t.)