Anksčiau matėm, kad skirtingus mąstymo būdus galima modeliuoti Paskalio trikampių pagalba. Čia pateikiam detalesnes vizualizacijas, galinčias padėt geriau suprasti mūsų jausminio ir fizinio pasaulių dėsningumus.
Mąstymo Būdai
Kiekvienas mąstymo būdas apsprendžiamas vienu metu apjungiamų „motininių” minčių (ir/ar jausmų) skaičiumi, kuris taipogi apsprendžia ir duoto mąstymo būdo „tipų” skaičių. Tai ypač išryškėja, analizuojant „ekvipotencinių minčių” figūras. Vienmačiame mąstyme tokios figūros yra atkarpos tarp dviejų vienodų skaičių. (Atitinkamai, du mąstymo tipai.) Dvimačiame mąstyme – plokšti daugiakampiai, kur kiekvienas kampas yra „dvimatė” mintis, jungianti dvi brianas – „motininius” jausmus. (Paprasčiausias daugiakampis – trikampis, todėl trys mąstymo tipai.) Trimačiame mąstyme – erdviniai politopai, kur kiekvienas kampas yra „trimatė” mintis, jungianti tris briaunas („motininius jausmus”). Ir t.t.
Vienmatis ir dvimatis mąstymai
Vienmatis mąstymas atspindi tik vienos minties replikaciją, todėl ekvipotencinė figūra yra tiesinė atkarpa. Tačiau loginė grandinėlė susideda iš daugelio tokių atkarpų, kurių visuma modeliuojama dvimačio Paskalio trikampio eilutėmis. Gautos grandinėlės yra dviejų tipų: su vienu didžiausiu centriniu skaičiumi (1, 2, 6, 20, …) ir su dviem tokiais skaičiais (po du vienetus, trejetus, dešimtukus, ir t.t.). Reiškia, bet kokio 
nuoseklaus „vienmačio” mąstymo metu mes paeiliui kaitaliojam du postulatus: kad yra tik viena „svarbiausia” mintis, ir kad yra dvi tokios mintys. Pirmas atvejis atitinka „monadinį mąstymą” (skaitantį, kad viskas kyla iš vienos priežasties), antras – „dialektinį mąstymą” (dvi lygiavertės priežastys). Dėl tokio „principų kaitaliojimo” vienmatis mąstymas pasižymi manipuliavimu – įvedami postulatai, kurie su laiku gali ir pakisti (pvz., kaip Euklido geometrijoj), arba pasirodyt išvis neteisingais:
Gyvoji aritmetika: 1 + 1 = ?
Melas, įžūlus melas ir statistika
Kompleksinis Mąstymas ir Vilkanastrų Liepa
Dvimatis mąstymas atpindi dviejų minčių replikacijas, bet modeliuojamas trimačio Paskalio trikampio sluoksniais. Pastaruosius galima suskirstyt į tris tipus: su vienu didžiausiu centriniu skaičiumi (1, 6, 90, …) ir su trim didžiausiais skaičiais, atitinkančiais pirmo sluoksnio vienetukų išsidėstymą (po tris dvyliktukus, 210-tukus, ir t.t.) ir antro sluoksnio dvejetukų išsidėstymą (po tris trisdešimtukus, 560-tukus, ir t.t.). Reiškia, bet kokio „plokščio” mąstymo metu mes paeiliui kaitaliojam tris postulatus, kuriuos tikriausiai galima surišt su skirtingais filosofinio mąstymo būdais. Iš čia galima daryti išvadą, kad daugelis „griežtų” filosofinių apmąstymų yra nenuoseklūs, nes prisilaiko tik kažkurio vieno postulato. Detaliau dvimatis mąstymas nagrinėjamas skyriuje Trigonometrija – Mokslas apie Santykius
T
rimatis („erdvinis”) mąstymas
Atspindi trijų minčių replikacijas, modeliuojamas keturmačio Paskalio trikampio sluoksniais, kurie skirstomi į keturis tipus: su vienu didžiausiu centriniu skaičiumi (1, 24, … ) ir su keturiais tokiais skaičiais, atitinkančiais tris skirtingus tetraedrinius išsidėstymus (po keturis dvejetukus, šešetukus, šešiasdešimtukus, ir t.t.). Gilesniuose sluoksniuose visi šie tipai generuoja įvairias tetraedro 
modifikacijas (truncated tetrahedron, cuboctahedron, octahedron, etc.), neretai sutinkamas ir gamtoje (pvz., žr. Geometry in Nature). Būtų įdomu pratęst šį atitikimų sąrašą su kokiomis nors daugiasluoksnėmis struktūromis.
Keturmatis („tyrų ketinimų”) mąstymas
Modeliuojamas penkiamačio Paskalio trikampio sluoksniais, kuriuos galima suskirstyt į penkis tipus. Visas gautas 4-mates figūras galima surišt su 
įvairiom 4-mačio simplekso modifikacijom (žr. Truncated 5 cell). Būtų įdomu paieškot ir kitų 4-politopų atitikmenų (ypač gilesniuose sluoksnoiuose)
Gilesnė Mąstymo Dinamikos Analizė
Skirtingos Interpretacijos
Skirtingi mąstymo būdai veda prie skirtingų realybės interpretacijų. Pvz., Vilkanastrų Liepos atveju – vienmatis mąstymas veda į „binarinį supriešinimą” (arba liepa, arba kelias), o dvimatis – į konflikto sureguliavimą. Sudėtingesnėse situacijose, kai derintinų faktorių skaičius pranoksta 6 („Kissing Number”in 2 dimensions), arba kai yra bent trys faktoriai, kiekvienas iš kurių kinta atskiroje dimensijoje, reikalingas triumatis ar keturmatis mąstymas.
Kitas pavyzdys – 
Kristaus ir dvylikos apaštalų fenomenas. Vienmačiame mąstyme jis gali būt atspindimas tik nuo dvyliktos eilutės, kur centrinis skaičius (924) žymi Kristų, o likę – apaštalus. Čia apaštalai skirstomi į šešias kategorijas, nes žymimi šešiais skirtingais skaičiais (792, 495, 220, 66, 12, 1). Dvimačiame mąstyme šis fenomenas gali būt atspindėtas jau nuo šešto sluoksnuo, kur apaštalai skirstomi tik į tris kategorijas (šeši šešiasdešimtukai ir po tris trisdešimtukus ir dvidešimtukus). Gi trimačiame mąstyme visa tai gali būt atspindėta nuo ketvirto sluoksnio, ir visi apaštalai lygiaverčiai, nes žymimi tuo pačiu skaičiumi (dvylika dvyliktukų).
(Dvyliką vienodų skaičių galima rast ir dvimačiame mąstyme, bet jie randasi gilesniuose Paskalio piramidės sluoksniuose ir labai nutolę nuo centrinio skaičiaus, t.y. tarp Apaštalų ir Kristaus gaunam daug tarpinių sluoksnių, darančių šias interpretacijas netinkamomis.)
Interpertaciniai Ribojimai
Kiekvienas mąstymo būdas turi savo „interpretacines ribas”, apsprendžiamas ekvipotencinių figūrų kampų skaičiais.
Vienmačio mąstymo ekvipotencinės figūros turi tik 1 arba 2 kampus (taškas arba atkarpa), todėl trijų ar keturių „vienodų apaštalų” koncepcijos neįmanomos.
Dvimačio mąstymo figūros turi 1, 3, 6, 9, ir t.t. kampus – visi šie skaičiai (išskyrus pirmą) dalinasi iš trijų. Reiškia, keturių ar penkių „vienodų apaštalų” koncepcijos neįmanomos.
Trimačio mąstymo atveju – 1, 4, 6, 12, 16, 24, ir t.t. kampai. Visi šie skaičiai (išskyrus pirmą) dalinasi iš trijų ar keturių – reiškia, penkių ar septynių „vienodų apaštalų” koncepcijos nepriimtinos
Keturmačio mąstymo atveju – 1, 5, 10, 20, 30 ir t.t. kampai. …
Panašu, kad egzistuoja „išskirtinės” mąstymo dimensijos, kur ekvipotencinių kampų skaičiai dalinasi iš didesnio pirminių skaičių kiekio. (Pvz., trimačio mąstymo atveju dalinasi iš 3 ir 4, o dvimačio ir keturmačio – tik iš 3 arba 5.) Tačiau iš aukštesnės dimensijos lengva nusileist į žemesnę, todėl svarbus tik duotos pakuotės stabilumas (žr. Pagrindinės Sielos Būsenos)
Naujų Dimensijų „Atidarymas”
Nauja dimensija gaunama, tolygiau paskirstant kiekvienos minties „jausminį potencialą”- t.y. apibendrinant mintis taip, kad jausminė įtampa (jungčių skaičius) tarp kažkurių minčių sumažėja, o bendras apjungtų minčių skaičius padidėja.
Toks perskirstymas įmanomas, tik apjungus visus duotos mąstymo dimensijos tipus į kažką naujo. Pvz., iš vienmčio mąstymo galim pereit į dvimatį, tik pradedant nuo antros Paskalio trikampio eilutės, nes būtent čia „centristinis” mąstymas pasikartoja jau antrą kartą. Lygiai taippat iš dvimačio į trimatį galim pereit tik nuo trečio sluoksnio, o iš trimačio į keturmatį – tik nuo ketvirto sluoksnio.
Kuo ilgiau liekam duotoje dimensijoje, tuo sunkiau pereit į aukštesnę dimensiją, nes įgaunam įprotį „ekstensyviai auginti mąstymo sluoksnius” be tinkamo minčių apibendrinimo (arba emocinės įtampos tarp skirtingų minčių paskirstymo).
Tai galima sulygint su nusistovėjusiom „kognityvinėm schemom” – pvz., įpročiu daryt greitas išvadas, arba prie stalo greitai „prisiryti”. Lėtesnis apmąstymas veda prie gilesnių įžvalgų, kaip ir lėtesnis „skanavimas” prie gilesnio valgio įsisavinimo.
Dėl šios priežasties „žingeidūs diletantai” pranašesni už „visažinius profus” – nes pvz. trimačio trikmapio ketvirtas sluoksnis (su skaičių suma 3^4 = 81) pranašesnis už dvimačio trikampio šeštą sluoksnį (2^6 = 64), nors pirmu atveju turim tik keturis „patirties sluoksnius” (arba keturis loginės grandinėlės žingsnius), o antru atveju – šešis