Nuo neatmenamų laikų žmonės skaitė, kad Žemė yra Mąstanti Asmenybė su savo jausmais, pergyvenimais ir svajonemis. Šiandien tokiai nuomonei pritaria vis daugiau mokslininkų ir politikų.
Aštuonioliktame amžiuje Džeimsas Huttonas tikino, kad Žemės geologiniai ir biologiniai procesai surišti. Devynioliktame amžiuje Aksasndras von Humboltas – kad visa žemės flora ir fauna vystosi kartu su Žemės pluta ir klimatu. Dvidešimnto amžiaus pradžioje rusų akademikas Vladimiras Vernadskis aprašė Žemės geosferą, biosferą, atmosferą ir jonosferą, kaip vieningą ir nedalomą organizmą, pavadintą Noosfera (Noos – protas). Šiandien tai – dominuojantis pasaulio geofizikos ir ekologijos mokslininkų požiūris. Dvidešimto amžiaus viduryj Džeimsas Lovelock-as paskelbė savo Gaia hipotezę, teigiančią, kad Žemė su visa flora ir fauna sudaro vieningą nedalomą organizmą. Graikų mitologijoje Gaia – Motina Žemė. Lovelockas pastebėjo, kad planeta reguliuoja savo globalią ir lokalią temperatūrą, oro ir vandenų sudėtį, srovių ir vėjų greitį ir kryptį taip, kaip geriausia jos augalijai ir gyvūnijai. 2001-aisiais Europos Geofizikos Draugijos suvažiavime tūkstantis mokslininkų pasirašė Amsterdamo Deklaraciją, prasidedančią žodžiais: „The Earth behaves as a single, self-regulating system”
2010 metais Bolivija priėmė „Žemės Motinos” įstatymą, pripažįstantį, kad Žemė yra Gyva Asmenybė su savo juridinėmis teisėmis. (Tai, kad Žemė yra Gyva Asmenybė, taippat pripažįstama ir Ekvadoro konstitucijoje, tačiau įstatymo, ginančio Jos teises, Ekvadoras neturi)
Ar Žemė Gyva? – Diskusija per LRT
Žemė reaguoja į žmonių veiksmus
Žemė ginasi nuo kometų ir meteoritų
Dokumentiniai filmai apie Žemę, kaip gyvą asmenybę
Citatos, dainos, meniniai filmai apie Žemę, kaip gyvą asmenybę