Sudarėm „tipinio lietuvio charakterį” – gavosi „sluoksniuotas”, „grubus”, ir „nelaimingas” … Pavieniai žmonės aiškiai „doresni”, bet kai „susimeta į krūvą” … Tai aiškinu gilia vidine disharmonija, ko pasekoje žmonės tampa „silpnavaliais vartotojais” ir/ar „piktais genijais”, negailestingai engiančiais pirmuosius (žr Apie Mąstymo Prigimtį). Tokia visuomenė pastoviai „kariauja pati su savimi”:
Karas kalboje
Karas prieš žmones
Karas prieš Miškus
Neregėti kirtimai
Medžių karas
Karas prieš gimdyves
Karas prieš pribuvėją
Kibernetinis karas
Algimanto Rėklio Istorija
Savižudė Lietuva
Galiausiai visi tampa „bailiais drąsuoliais” ir „nepilnaverčiais pasipūtėliais”, klęsti nepamatuotas vartotojiškumas, savižudybės, ir emigracija – ypač protingesnių žmonių tarpe … Didesnio mąsto žmonės čia neužsilaiko: iš „61-no lietuvio, kuriuos turėtumėm žinoti” beveik visi „sužibo” tik svetur…
Tai ką tuomet daryti?
Lietuvai trukdo perdėtas formalizmas – įstatymų sureikšminimas, užgožiantis „visuminį mąstymą” ir nuvertinantis Žmogų, kaip Dievišką Kūrėją . Tai kyla iš klaidingo supratimo, kad pasaulis yra negyva mechaninė sistema, valdoma „mašininės logikos”. Skleiskime Naują Pasaulėžiūrą, teigiančią, kad viskas gyva ir susideda iš jausmų
Daug lūkesčių dedu į Dorovės Pamokėles, nes „taiklus žodis ir mirusį prikels”. Kalba, kuria didžiuojamės, patapo „buitiškai nuvalkiota” – bet čia mes žodžiams duodam naują prasmę! Visi svarbiausi žodžiai sudaro „mūsų širdį” – Jausmų Atlaso baltuosius ir geltonus langelius. Kiekvienai tokiai savybei priskirkim vaizdinius, kur kviečia tobulėti. Taippat:
Šypsokimės
Gaivinkim Praeitį
Kurkim Ateities Vaizdinius
Mąstykim Širdimi
Kultivuokim Dialektiką
Kaupkim Išmintį
Formuokim Mikroklimatą
Puoselėkim Miškus
Lavinkim Vaizuotę
Formuokim gerus įpročius
Nustokime baust, pradėkime vesti
Kurkim Mokymo Programą
Pakeiskim Švietimo Įstatymą
Kelkim „tikrą raštingumą”
Let’s Do It (Let’s Fall In Love) by Ella Fitzgerald
Ella Fitzgerald & Louis Armstrong – Heaven