Kas yra Raštingumas?

Raštingumas yra sugebėjimas rašyti ir skaityti. Tačiau kiekvienas tekstas yra daugiaprasmis – jis turi “paviršinę” (formalinę) ir “giluminę” (esminę) prasmes.  Šiandieninė visuomenė kreipia dėmesį daugiausia į paviršinius reiškinius, todėl iš esmės ji yra “beraštė”.  

Giluminė prasmė pasiekiama, “sugaunant” pradines jausmines energijas, formuojančias ateities dvasines ir fizines pasekmes. Sugebėjimas iškart numatyt tolimiausias pasekmes – tikro raštingumo požymis.

Skyrelyje Moralinės Vertybės buvo parodyta, kaip visai nežymūs pradinių energijų skirtumai priveda prie didžiausių moralinių vertybių skirtumų. Būtent tie skirtumai ir apsprendža ateities gyvenimą. Kieviena “nereikšminga” detalė ištikro yra labai reikšminga, nes ji kuria pragarą arba rojų. Nieko nėra “neutralaus” – viskas tarnauja kūrybai arba griovimui.

Sugebėjimas tuos skirtumus atsekti prasideda nuo abėcėlės pažinimo: kokią prasmę priskiriam kiekvienai raidei? Šiandieninė lietuvių abėcėlė (kaip ir daugelis lietuviškų žodžių) yra perdėm “buitiška” – nes kiekviena raidė asocijuojasi su grynai buitiniais dalykais (pvz A – arbūzas, B – bananas, C – citrina, ir t.t.). Tačiau senovės žydų, rusų,  japonų abėcėlės buvo tampriai surištos su moralinėm vertybėm:

ИВРИТ – с равом Арье. ЗНАЧЕНИЕ БУКВ
Андрей Ивашко. Древнерусский язык с азовъ
Iroha song (žr. vertimą į rusų kalbą)

Yra daug medžiagos, parodančios sąryšį tarp raidžių tarimo ir fizinės realybės kūrimo:

Буквица и Физика
Hebrew Letters as the Building Blocks of Creation

Iš čia kyla klausimas: kaip surišti lietuvių abėcėlę su atitinkmamomis jausminėmis energijom? Sekantis failas sulygina lietuviškas raides su keliomis kitomis abėcėlėmis ir pateikia pradinius “atitikmenų varijantus”:

lietuviu-abecele.

Tikėkimės, kad bendromis pastangomis su laiku kiekvienai raidei surasim tikslesnius apibūdinimus… Šiame darbe gali būt naudingi pradinių jausminių energijų bei moralinių savybių pavadinimai:

sielos-sandara

moralines-savybes


Sekantis etapas – surast giluminius atitikmenis paskiriems skiemenims ir žodžiams – nes kiekvienas žodis neša “foninę” moralinę prasmę, įtakojančią mūsų savijautą ir realybę!

Jei kam įdomu – esu suradęs atitikimus tarp daugelio lietuviškų, rusiškų, lotyniškų, graikiškų šaknų, tačiau ta medžiaga dar nėra reikiamai apiforminta, todėl čia dar laukia didelis darbas. Gal kas norėtų prisidėti? :))

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *