Ketvirta pamokėlė: Paviršutiniškumas ir Formalizmas

Įvadas: Kas yra Paviršutiniškumas ir Formalizmas? ( Žiūrėjimas ne į giluminę esmę, o tik į paviršinę formą)

Kaip ne keista, formalizmas kyla iš “mokslinio požiūrio” į reiškinius. Mat, yra du mąstymo būdai – “formalus” ir “giluminis”:  Apie Mąstymo Prigimtį.

Pavyzdys, kaip galima “moksliškai įrodyti”, kad miškas kenkia gamtai ir klimatui. (Visi žino, kad miškas ir yra gamta, “planetos plaučiai”)… Remiantis panašiais argumentasi, numiškino ir Gedimino kalną… Daugiau panašių nesąmonių: Laukinių Gyvūnų naudojimo taisyklės. Tai – “piktų genijų” pasireiškimas, kurie turi aštrų protą ir bejausmę širdį…

Formalizmas kyla iš kitų nesubalansuotų jausmų, pvz. kaltės ir gėdos jausmo, paviršinio susirūpinimo, ir pan.:

Pasakojimas.  Jausnasis Kinijos imperatorius per lietų labai susigraudino, nes pagalvojo, kad karalystėj tikriausiai yra nelaimingų žmonių, kurie neturi net kepurės, kad pasislėpti nuo lietaus. Todėl imperatorius panoro sužinot, kiek Kinijoj yra žmonių, kurie per lietų vaikšto be kepurių. Valdininkai išsigando, kad imperatorius pagalvos apie juos kažką blogai, todėl visus žmones, kurie vaikšto be kepurių, suėmė ir nukirsdino galvas, o imperatoriui pranešė, kad tokių žmonių nėra… Imperatorius laimingai sušuko: “Kokia laiminga šalis, kokie laimingi mano žmonės!” – Притча Дождь

Aptarimas. Kokias apgaulingas savybes čia matom? (susirūpinimas, graužatis, gėda, primityvizmas)

Paviršutiniškumą skatina bet koks kitas paviršutinumas. Pvz., jei vaikas žaidžia su dirbtiniais žaisliukais, neturinčiais gyvos širdies, tai ir jo paties širdis pradeda lėtai mirti… kitas reikalas, jei žaidžia su gyvais žvėreliais ir kitais vaikais …

Paviršutiniška abėcėlė skiepyja paviršutinišką požiūrį į raštingumą (Kas yra Raštingumas)… To pasekmė – kad nebemokam skaityti  – žiūrim ne KAS parašyta, o KAIP parašyta (kreipiam dėmesį ne į esmę, o į stilių ir gramatines klaidas)

Einšteinas sakydavo: “Jei turi ką pasakyti – sakyk tiesiai, o stilium pasirūpins žurnalistai”

Pasakojimas. Kartą senuko paprašė perplukdyt per sraunią upę kažkokį mokslininką. Kol yrėsi, jiedu šnekučiavosi. Senukas pasakė kažką  gramatiškai neteisingai, o mokslininkas jo klausia: “Tu ką, gramatikos nesimokinai?” Senukas: “Ne”. Mokslininkas: “Tada pametei pusę gyvenimo”. Po kiek laiko senukas klausia mokslininko, ar tas moka plaukt. Mokslininkas atsakė, kad ne. Senukas: “Tada pametei visą gyvenimą – mes skęstam”

Žaidimas. Parodomi du užrašai – vienas su gramatinėm klaidom, bet gilia prasme, kitas be klaidų, bet “lėkšta” prasme – kurį pakabintumėt ant sienos? Pvz. “giaram visur giarai” ir “būkite geri”; “stiprus nugali savia” ir “stiprus nugali visus”; “stiprumas svelnume” ir “stiprumas valdžioje” …

Kitas varijantas – parodomas užrašas su “lėkšta” prasme, o vaikai turi kažką pakeisti, kad atsirastų gili prasmė. Pvz. “kuriam žinių visuomenę” (kuriam dorą visuomenę, siekiam aukštesnės tiesos, žinom, ko norim) … “įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės” (kaip pasielgsi su kitais, taip pasielgs su tavimi, mylėk ir būsi mylimas, ar viską užbaigei, ką pradėjai?) …

Ši pamokėlė labai susijus su pamokėle apie dogmatizmą ir primityvizmą

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *