Šiandien LR yra viena iš nedaugelio ES šalių, reikalaujančių, kad visi vaikai, gyvenantys jos teritorijoj, lankytų „akredituotas” (valstybines ir/ar privačias) mokyklas. Išimtys sudaromos, tik gavus Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendaciją, kas reiklauja iš tėvų nemažo pasiryžimo ir atkaklumo. Čia išdėstau savo argumentus dėl šio įstatymo pakeitimo – kad vaikai galėtų nelankyti jokių mokyklų (t.y., kad būtų įteisinta Nuotolinio Mokymo galimybė be jokių rekomendacijų):
1) Kiekvienas žmogus turi teisę ir pareigą rūpintis savo vaikų moralinėm savybėm – o būtent tam mokykla ir kliudo:
a) bet kokia „sisteminė” mokykla siaurina vaikų pasaulėžiūrą (ribodama galimybę patiems pažinti pasaulį ir reikalaudama „mąstyti, kaip priimta”) ir žlugdo jų kūrybiškumą – pvz žr. Ken Robinson (šitą senai pastebėjo vedantieji pasaulio universitetai ir hitech-firmos, ieškančios iniciatyvių ir kūrybingų darbuotojų su nešabloniniu mąstymu – pvz. žr. Stanford Alumni, daug puikios informacijos šia tema svetainėje Laisvi Vaikai)
b) mechanistinė pasaulėžiūra (grindžiama tuo, kad pasaulį valdo negyvos „fizinės jėgos”) griauna žmogaus pasitikėjimą savimi, daro jį cinišku gamtos ir kitų žmonių atžvilgiu, ir pakeičia didžius dvasinius tikslus merkantilinėmis vartotojiškomis užgaidomis.
c) Lietuvos mokyklų „emocinis fonas” neretai traumuojantis ir žalingas – tarp mokinių vyrauja „užslėpta” konkurencija, intrigos, būna pasityčiojimų. Mokytojai neretai stokoja”emocinio išprusimo” – propaguoja nepilnavertes charakterio savybes (naivius vertinimus vietoj ramaus užtikrintumo, flagmatišką uzsispyrimą vietoj lankstaus veržlumo, ir t.t. – detaliau žr apie moralines savybes)
2) Bet kokia valstybinė „priežiūra” žlugdo žmonių iniciatyvumą, nes kelia įstatymą ir jį prižiūrinčius valdininkus aukščiau už patį žmogų. Tokiu būdu žeminamas žmogaus orumas – būtinumas kažką įrodinėti prilygsta „kaltumo prezumpcijai”. Ypač kvaila versti šviesiausius tautos žmones žemintis prieš žemesnio lygio vidutiniokus (kokiais valdininkai ir yra) – dėl šios priežasties šviesiausieji ir emigruoja!
Tacitas sakė: „Kuo arčiau valstybė prie kracho ribos, tuo sudėtingesni jos įstatymai”. Jei įstatymas leidžia gyventi (ir mokintis), kaip kas nori, tai jis skatina žmones savarankiškai mąstyti ir prsiimti atsakomybę. Tokiose sąlygose „sužydi” sąmoningiausieji, kurių pavyzdžiu su laiku pradeda sekti ir kiti. O jei įstatymas reikalauja gyventi (ir mokintis) pagal kažkokias taisykles, tada skatinami blogiausieji (deleguoti savo įgimtas teises ir pareigas valstybiniams pareigūnams), o geriausieji išsinešdina.
Kitaip tariant, prievarta gali tik palaikyti „bazinį raštingumą”, bet ne kultūrinį atgimimą. Vienintelis kelias – tikėti, kad žmonės yra pakankamai protingi be jokių apmokymų. Toks tikėjimas tolygus tikėjimui į Dievą – jam nerikia jokių įrodymų, ir kvaila būtų jį lygint su „naiviu patiklumu” (kaip oponentai gali tvirtint).
3) Aš asmeniškai pažįstu daug tėvelių, norinčių organizuoti savo mokyklėles (kuriose galėtų būt taikomos platesnės pasaulėžiūros programos, pvz, kaip mūsų), tačiau bijančių valstybinių institucijų priekabiavimo (… ooo ta amžina lietuvių baimė prieš įstatymą… visi jo bijo, todėl tik „išrinktieji” panaudoja jį saviems tikslams…) Gi Nuotolinio Mokymo legalizavimas panaikintų šią problemą – vaikai galėtų mokintis tokiose sąlygose ir pagal tokias programas, kokias sukūrė ir/ar parinko jiems tėveliai
Lietuvoje nuotolinio mokymo praktikas aktyviai propaguoja Lietuvos tėvų forumo Mokymosi šeimoje bendruomenė: Lietuvos-svietimo-perspektyvos
4) Nuotolinio mokymo galimybė remiama daugelio tarptautinių dokumentų ir įteisinta daugelyj šalių.
Daugiau informacijos šia tema – svetainėje Laisvi Vaikai
Kaip to pasiekti?
Lietuvos Tėvų Forumo Mokymosi šeimoje bendruomenės bei Mokymosi šeimoje asociacijos nariai (vedantys derybas su LR Švietimo ir Mokslo Ministerija bei pavieniais Vyriausybės ir Seimo nariais) siūlo tokius Mokymosi šeimoje legalizavimo kelius:
(1) Švietimo įstatymo pakeitimas, (kurio 46 str. 2. 2 dalyje nurodyta, kad vaikas privalo lankyti mokyklą). Tam reikalingas ne tik ŠMM darbo grupės subūrimas (dėl to šiuo metu vedamos kaip tik derybos, kad jie paruoštų tuos pakeitimus), bet ir Seimo narių daugumos pritarimas, todėl turėtume siekti su Mokymosi šeimoje privalumais ir poreikiu supažindinti kuo daugiau Seimo narių, idant atėjus balsavimo už įstatymo pakeitimą laikui, jie jau turėtų pakankamai informacijos. Kovo mėnesį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams, Prezidentei, Ministrui pirmininnkui bei jo patarėjai švietimo reikalams buvo išsiųsta knygelė – Straipsnių rinkinys apie Mokymąsi šeimoje, kitiems Seimo nariams buvo išsiųsta elektroninė šio leidinio versija (Jame – didžioji dalis straipsnių lietuvių kalba, kurie surinkti čia: laisvivaikai.lt/straipsniai). Neaišku, kiek adresatų susipažino, su jiems išsiųsta informacija, padėkas gavome tik iš R. Karbauskio bei E. Pupinio (Švietimo ir mokslo komitetas), taip pat A. Maldeikienės, kuri nemato šios srities kaip prioritetinės, ir iš A. Papirtienės (Švietimo ir mokslo komitetas), kuri pažadėjo palaikyti mūsų poziciją.
(2) Išplėsti mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, įtraukiant į jį Mokymosi šeimoje formą… (tam reikalingas tik ministrės įsakymas, tačiau kol kas vis dar nežinome naujosios ministrės pozicijos mūsų klausimu, todėl kažką prognozuoti yra sunku).
(3) Teisinis kelias, keliant ieškinį dėl LR konstitucijos, Žmogaus teisių deklaracijos bei kitų teisės aktų atitikimo su Švietimo įstatymu, kuris neužtikrina tėvams jų teisės rinktis jiems priimtiną mokymosi formą.