Įvadas. Kas yra Atvirumas ir Pasitikėjimas? (mokėjimas bendrauti, neturėjimas paslapčių, mokėjimas sutelkt dėmesį į aplinką, o ne į vidines paslaptis; žinojimas, kad aplinka ir žmonės yra geri ir tavimi rūpinasi; o jei skriaudžia – reiškia nori kažko išmokinti)
Pasakojimas.apie Bodhiharmą, kuris maždaug prieš du ar tris tūkstančius metų atnešė budizmo mokymą į Kiniją. Kinijos imperatorius Vu su didede svita išėjo Bodhiharmos pasitikt. Kai Bodhiharma pasirodė, visi pamatė, kad jis apsiavęs tik vienu batu, o kitą užsidėjęs ant galvos. Imperatorius buvo šokiruotas, bet aplinkiniams šito neparodė. Tik kai visi išsiskirstė jis paklausė Bodhiharmos: „Sakyk, kodėl elgiesi, lyg klounas-juokdarys?” Tas nusijuokė ir atsakė: „Todėl, kad aš pats juokiuosi iš savęs. Mano galva niekuo nesiskiria nuo kitų galūnių, o mano mokymas, nors ir skleidžia grožį, yra tik juokinga pasakėlė, kurią jūs ir patys galit susikurt. Aš tik norėjau, kad Jūs iškart visa tai suprastumėt” – Рождение Дзэн-буддизма (Дзэнская притча)
Aptarimas: Kodėl Bodhiharma norėjo, kad imperatorius iškart suprastų jo mokymų juokingumą? (nes žinojo, kad imperatorius protingas – su laiku supras, kad visos tiesos slypi jo paties širdyje)
Atvirumas surištas su Nepažeidžiamumu – Nepažeidžiamas tas, kuris neturi ko slėpti… žr. pamokėlę apie Nepažeidžiamumą ir Komunikabilumą
Atviras visad Šypsosi ir niekad Nebaudžia. Jei nori, kad visi tave priimtų – pats visus priimk.
Ar visada reikia būti atviram? (žr. pamokėlę apie Apdairumą) Kuo skiriasi Atvirumas nuo Atviravimo?
Dažnai nemokam būt Atvirais patys su savim – ką jau kalbėti su kitais…
Pasakojimas. Vienuolis susapnavo pranašišką sapną ir ilgai galvojo, kaip jį paskleist tarp žmonių. Galiausiai nutarė užrašyt ant pergamento ir padėt kryžkelėje ant akmens. Tik padėjo, pro šalį ėjusi moteriškė suvyniojo į tą pergamentą duoną. Vienuolis užrašė kitą pergamentą – pro šalį ėjęs pirklys panaudojo savo buhalteriniams skaičiavimams… Taip iki šiol pergamentus ir dėlioja – Отнесите Учение на перепутье! (Эзотерическая притча)
Ar buvo vienuolis atviras su savimi? Ar pranašiško sapno reikėjo kitiems?
Pasakojimas. Senovės Kinijoj gyveno aklas išminčius. Nujausdamas, kad ateina paskutinioji, nutarė parašyt knygą, atkleidžiančią sukauptą išmintį. Paprašė artimųjų atnešt popieriau ir rašalo. Ilgai rašė ir su niekuo nebendravo. Kartais tik artimieji atnešdavo pavalgyt ir naujo popieriaus . Galiauiai užbaigė knygą, iškilmingai išpaišė paskutinį hieroglifą ir numirė. Kitą dieną ateina išminčiau mokiniai ir prašo artimųjų duoti jiems išminčiaus knygą. „Kokią knygą?” – stebisi artimieji – „senis buvo visai išprotėjęs, mes jam vietoj tušo įpildavom vandens, kad neišteptų namo sienų” – Книга откровений (Притча неизвестного происхождения)
Ar buvo aklas išminčius atviras su savimi?
Pasakojimas. Pas chasidus dažnai šeštadieniais Rabinas su mokiniais kartu pietauja ir aptarinėja įvairius toros pamokymus. Dažnai tai išsirutulioja į karštus ginčus, pertraukiamus spontaniškais šokiais, gyvenimą garbinančiais iššūkiais, ir panašiai. Tačiau vienas rabinas propagavo tylėjimą ir susilaikymą nuo bet kokių nereikalingų emocijų. Pas jį per tokius pietrus visi tylėdavo. Kartą į jo pietus pateko svetimas rabinas. Po pietų jo paklausė, ar nebuvo nuobodu. Jis atsakė: ‘Ką jūs, jūsų rabino nebylūs klausimai sudaužė mano visus įsitikinimus į šipulius… Bet aš irgi nesėdėjau šiaip sau, sąžiningai bandžiau atsakyti į visus jo klausimus …” – Сила безмолвия (Хасидская притча)
Tyla – gera byla… „prieš praverdamas burną pagalvok, ar tai, ką pasakysi, geriau už tylą” (indėnų patarlė) „kas žino, tas tyli, kas nežino, tas šneka” (Lao Czu)
Kada tylėti, o kada šnekėti?
Ar visada išeina būti atviram (kai to akivaizdžiai reikia)? Tikras Atvirumas – nuoširdžių jausmų rodiklis:
Pasakojimas (naudojamas pamokėlėj apie vyrišką ir moterišką bendravimus). Kalbasi du vyrai. Vienas: „Susitikinėju su penkiom skirtingom moterim, ir niekaip negaliu išsirinkti, su kuria kurti šeimą”. Kitas: „Atsijok atvirumu”. Pirmas: „Kaip tai?”. Antras: „Kiekvienai papasakok apie visas kitas”. Susitinka vėl po pusmečio, ir antras klausia: „Na kaip sekasi?” Pirmas: „Sekasi puikiai. Ačiū už gerą patarimą! Kai tik kiekvienai pasipasakojau apie kitas, dvi iškart nutraukė santykius. Tai buvo pirmas ir lengviausias žingsnis. Su likusiom trijom prasidėjo pats įdomumas. Greitai supratau, kad man neišeina su visomis būt vienodai atvirim. Vienai galėjau pasakot apie kitas viską, antrai tik pusę, trečiai iš vis nieko negalėjau išstenėt. Tuo pat metu apie vieną galėjau pasakot viską, apie kitą nesinerėjo atviraut su niekuo”. Antras: „Tai su ja ir pasilikai?” Pirmas: „Būtent. Labai dėkingas tau už patarimą”. Antras: „Nėr už ką. Aš visad išsiskiriu su tais, su kuriais nesinori atvirauti, ir prisirišu prie tų, apie kuriuos nesinori atvirauti” – Притча об откровенности – Знаешь, — говорит один, — у меня сейчас одновременно пять женщин
Aptarimas: Mes laimingi su tais, su kuriais galim būt savimi, ir kuriuos gebam priimt tokius, kokie jie yra… Bet ką daryt, kai nebeišeina likt savimi, arba kai nebejauti iš kito atvirumo? (atsakymai pamokėlėj apie vyrišką ir moterišką bendravimus)