Nepažeidžiamumas ir Komunikabilumas

Įvadas: Kas yra Komunikabilumas? (Gebėjimas susipažint su visaisОбщительность)

Bendravimo laisvumas ateina iš atvirumo ir nepažeidžiamumo

O kas yra Nepažeidžiamumas? (kai prie nieko neprisirišęs ir neturi ko slėpti)

Pasakojimas. Kartą trys dzen-budistai svarstė, ką darytų, jei į juos kas nors mestų akmenį. Pirmas sako: „Padaryčiau taip, kad akmuo pralėktų pro šalį”. Antras: „Padaryčiau, kad piktadarys negalėtų pakelt akmens nuo žemės”. Trečias: „O aš noriu pasiekt tokio neprierkaištingumo, kad niekam net nekiltų mintis mest į mane akmenį ar aplamai daryt kažką blogo šalia manęs” – Дзэнская притча Если в меня бросят камень

Kastanedos knygose aprašyta, kaip Manuelio Antonio nepriekaištingumas padarė jo namą „jėgos vieta”, kurioje visi esantys žmonės tampa nepažeidžiamais. Panašiai ir prie dolmenų (Kaukaze) – nepriekaištingos dolmenų dvasios daro visus lankytojus nepažeidžiamais, nes net ir jei kas atsitinka bloga, tas žmogus žino, kad tai tik „valymasis”, vedantis tik į išgyjimą

Įgimtas Nepažeidžiamumas, – kūdikiai nepažeidžiami. Suaugę irgi būtų nepažeidžiami, jei būtų atviri

Senovės kazokai  kraštutiniu atveju, kai priešo būdavo žymiai daugiau, nusimesdavo skydus ir šarvus, išsirenkdavo iki pusės nuogi, ir p[sichologiškai įeidavo į tokią būseną, vadinama „Оголтелость” – pasiekdavo reakcijos ir judesių greitumo, prilygstančio  Įgimtamt Nepažeidžiamumui

Šiandien irgi būna panašiai – iš pradžių viens kitą talž0 vytelėmis per nuogas nugaras, paskui lazdomis, galiausiai užsiriša akis ir kaunasi kardais…

Nepažeidžiamumas surištas su Numatymu, kaip  artimiausios Ateities Modeliavimu – prisiminkim Anastasijos dukrą Anastą, kuri sustabdė ledus, galvodama apie žolę ir gėles…

Pasakojimas. Malūnininkas turėjo keturis sūnus, trys vyresni buvo pikti, o jaunėlis labi geros širdies. Jaunėlis pastoviai rūpindavosi visais aplinkiniais, o vyresnieji niršdavo ir stengėsi visaip jam pakenkt. Kartą jie sugalvojo visai atsikratyt jaunėliu. Liepė jam iškast gilų šulinį, o kai jaunėlis įsikasė pakankamai giliai, į šulinio duobė įstūmė patį didžiausią girnų akmenį. Jaunėlis numatė brolių pokštą, todėl iš anksto išsikasė mažą angą šulinio sienoje, kurioej ir pasislėpė. Broliai manė, kad jaunėlio nebėra, ir ėmė lėbauti. Kada ryte atsikėlė pagirioti su skaudančiom galvom, jaunėlis pasirodė su asočiu šalto vandens ir rankšluoščiu. Greit apie jaunėlį ėmė sklist legendos, kad jis ne tik neužmušamas, bet ir nesupykinamas., todėl žmonės jį išrinko savo valdovu. – Падающий мельничный жернов Притча от Владимира Тарасова

Kas nuoširdžiai myli savo priešą, tas geba numatryti jo veiksmus, todėl pats lieka nepažeidžiamas. Vienu metu atviras ir numatantis viską į priekį. Neįmanoma nugalėt visų varžovų, bet įmanoma tapt nenugalimu

Nepažeidžiamas tas, kas prie nieko neprisirišęs ir neturi ko slėpti – antraip dėmesys prikaustytas prie ko prisirišęs arba ką slepia

Ar visad įmanoma neturėti jokio „Achilo kulno”? (žr pamokėlę apie Patiklumą)


Atvirumas + Apdairumas = Komunikabilumas

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *