Tikslas: Atskirt Rūpestingumą nuo Susirūpinimo (Rūpestingas žino, kas svarbiausia, o Susirūpinęs nebežino)
Pasakojimas. Kartą katinas išėjo peliaut. Kol tykojo pelės, jam ant uodegos nukrito kopūsto lapas. Katinas persigando ir ėmė šaukt: „Dangus griūva”. Išgirdo kiti žvėrys ir ėmė panikuot … Tik meška nusistebėjo ir paklausė: „Ar tikrai griūva?” – Pasaka „Dangus griūva“
Aptarimas. Kodėl katinas nutarė, kad dandus griūva? Kodėl kiti žvėrys patikėjo, o meška ne? Ar gali dangus griūt?
Ar būna taip, kad imam ieškot problemų, kur jų nėra?
Susirūpinimas -tai ieškojimas problemų ten, kur jų nėra; skaitymas, kad pasaulis nesaugus, it negyva mechaninė sistema, o Dievas silpnaprotis arba jo išvis nėra
Realybėj gi viskas atvirkščiai – pasaulis saugus, nes yra gyvas, viską supranta ir pats save reguliuoja, o Dievas kviečia mus kurti dar gražesnę ateitį
Pasakojimas apie senutę, kuri važiavo autobusu ir bijojo pravažiuot savo stotelę, todėl vis klausinėjo, kada išlipt, bet kai vairuotojas paklausė, kur ją išlaipint, ta ilgai negalįjo prisimint stotelės pavadinimo, o kai prisiminė, išsiaiškino, kad tai galutinė stotis, kurios pravažiuot neįmanoma – Беспокойство
Man tai primena lietuvišką rūpintojėlį, kuris taip susirūpinęs, kad net pamiršo, dėl ko susirūpino… Kai žmogus rūpestingas, jis aktyvus, nes kuria laimingą ateitį, o kai susirūpinęs, jis pasyvus, nes visko bijo ir nebežino ko imtis…
Susirūpinę žmonės nesirūpina ateitimi, bet labai rūpinasi praeitimi – taip stipriai, kad net „užsmaugia” tuos, vardan kurių jie rūpinasi…
Pasakojimas. Kartą pas Dievą atėjo moteris, nešina sunkiu maišu ant kurpos. Dievas jos paklausė: „Ar ne pavargai? Tavo nešulys atrodo labai sunkus”. Bet moteris atsakė: „Užėjau tik paprašyt, kad apsaugotum mano sūnų nuo nelaimių, ir tuoj bėgsiu atgal”. Dievas nustebo: „Apie kokias nelaimes šneki, ir kur taip skubi?” Moteris: „Kaipgi, mano vaikui gali kažkas nutikti, noriu apsaugot jį nuo skausmo”. Dievas: „Ką gi, skausmas geras mokytojas, kodėl neleidi sūnui pasimokyt?” Moteris: „Nes nenoriu, kad jis kentėtų! Matai, ant kupros nešioju maišą šieno, kad galėčiau paklot ten, kur pavojinga.” Dievas: „Aha, reiškia nori, kad tavo sūnų apkamšyčiau šienu? Na, žiūrėk, kas iš to išeis…” Moteris pamatė, kaip aplink jos sūnų išaugo kalnai šieno. Sūnus blaškėsi ir bandė 
ištrūkt, bet šienas iš visų pusių spaudė ir trukdė kvėpuot. Galiausiai sūnus tą šieną padegė, bet pats vos nesudegė. Moteris puolė gelbėt, bet Dievas ją sustabdė: „Tu ką, nori dar didesnį gaisrą sukelt? Žinok, kuo daugiau šieno primeti, tuo sunkiau kvėpuot tavo vaikui, ir tuo greičiau jis gali susidegint. Tu manai, kad čia šienas, o iš tikro tai tavo pačios baimės ir problemos. Ir kuo daugiau apie jas galvoji, tuo sunkesnė tavo našta”. Moteris: „Tai ką, man savo sūnum visai nesirūpint?”- Мудрая притча о материнской заботе
Aptarimas. Kaip manot, ką atsakė Dievas? (Nusiramink, prisimink, kas yra begalybė. Rūpintis – reiškia padėt tapt savarankišku)
Jei skirsim visą dėmesį nereikšmingiems dalykams – būsim tik „susirūpinę paikintojai”. O jei rūpinsimės tuo, kas svarbiausia – būsim „laimingi dar didesnės laimės kūrėjai”
Tačiau gyvenime ne viskas taip paprasta… kai rūpiniesi, tai ir susirūpini …
Pasakojimas. Senai, dar Smetonos laikais, vieni tėvai turėjo vienintelį sūnų, kurį labai mylėjo. Kai jis užaugo, išvažiavo į Ameriką pinigų uždirbt. Sūnui gerai klostėsi, gavo gerą darbą, sukūrė šeimą, pastoviai siuntė tėvams laiškus ir siuntinius, bet 
į Lietuvą grįžt negalėjo dėl savo šeimos ir darbų. Tėvai kasdien apie jį galvojo ir bandė bent mintimis padėt. Štai pažiūri į dangų, jei Saulutė šviečia, reiškia ir pas sūnų viskas gerai, o jei sunkūs debesys, reiškia reik pagalbos. Po daug metų, kai senukai numirė, sūnus aplankė Lietuvą. Kaimynai papasakojo, kaip jo tėvai kasdien apie jį galvodavo ir melsdavosi. Sūnus nesuprato: „Kodėl jie taip elgėsi – juk naivu manyt, kad mintimis ir maldomis gali 
padėt?” Bet dar po daugelio metų, kai ir sūnus suseno, o jo paties vaikai išsivažinėjo, jis sėdėjo prie vieno medžio ir galvojo: „Kaip gerai, kad šį medį pasodinau, kai gimė mano sūnus… Vakar išsigandau, kad šakelė nulūžo – gal jam kažkas nutiko? Bet šiandien matau, žali lapeliai kalasi, reiškia, ir pas sūnų viskas tvarkoj… „- Родительская любовь
Aptarimas. Kaip šito išvengt? (Rūpintis ateitim – numatyt, kas bus, kai vaikai užaugs … žr apie Vyrišką ir Moterišką Rūpinimąsi)
Kaip žinot, kada susirūpint o kada ne? (tik kai atsitinka kažkas negero, o iki tol Rūpintis ateitim, bet ne susirūpint)
Šituo neaiškumu naudojasi piktadariai, specialiai padarydami kažką blogo ir suversdami kaltę ant kitų …
Pasaka – Aleksandro Puškino Pasaka apie Carą Sultoną. Trys sesutės garsiai pasakojosi savo svajones. Pirma norėjo iškelt didelę puotą „ant viso pasaulio”, antra – išaust daug staltiesių ir drabužių, o trečia pagimdyt carui sūnų… Carus tai nugirdo ir išpildė visų trijų norus. Pirmas dvi padarė virėja ir audėja, o trečia paėmė į žmonas. Pirmos ėmė pavydėt antrai ir ieškot, kaip ją nuskriaust. Kartą karalius susiruošė į žygį, o žmona laukėsi kūdikio ir liko namuose. Kai karalius užsibuvo žygyje, vyresnės sesės parašė apgaulingą laišką, kad neva jo žmona pagimdė išsigimėlį pabaisą ir pradėjo engti žmones, todėl ją reikia paskandint jūroje. Karalius vos ne patikėjo … – Сказка о Царе Салтане
Aptarimas. O jūs ar karaliaus vietoj būtumėt patikėję seserų šmeižtu?
Gyvenime tokį šmeižtą dažnai naudoja politikoje – tai vadinama „klaidingos vėliavos operacija” („false flag operation”) – kai specialiai padaroma kiaulystė, o apkaltinami tie, kuriuos norima apjuodint
Žaidimas. Ar atpažintumėt šmeižtą sekančiose situacijose?
Policija primušė jaunuolį, bet pasakė, kad tai padarė žmonės, „prisirūkę kanapių”, ir uždraudė visiems žmonėms augint kanapes (kažkas panašaus nutiko dvidešimto a. pradžioj JAV, ko pasekoj pas mus leidžiama augint tik „nenarkotines” kanapes)
Vienos šalies politikai norėjo užpulti kitą šalį. Tada jie visus ėmė gąsdint, kad tos šalies žmonės turi piktų kėslų, galiausiai patys padegė savo parlamentą, apkaltino tos šalies žmones, ir juos užpuolė (taip 1939-tais vokiečiai padegė savo Reichtagą 
ir apkaltino lenkus, 2001-tais Amerijas spectarnybos susprogdino Niujorko „dvynius” ir apkaltino islamistus, neužilgo Rusų spectarnybos susprogdino kelis gyvenamus namus ir apkaltino čėčėnus)
Anglijoj spectarnybos „pajuokavo” dėl lėktyvo sprogdinimo skysčiais (su acetonu ir vandenilio peroksidu, nors chemikai žino, kad tai neįmanioma) – ir visame pasaulyje uždraudė į lėktuvus įsinešt bet kokius skysčius…
Kartais piktadariams nereikia daryt piktadarystės – jie tiesiog taip „susuka faktus”, kad pasidaro „labai įtikinama”
pvz., Niujorke nuo kažkokios ligos numirė du žmonės, bet politikai taip viską pateikė, kad visas pasaulis puolė skiepytis nuo paukščių gripo
Panšiu būdų nesenai Lietuvos valdžia bandė uždraust vaikų gimdymą namuose. Būna, kad benamiai žmonės gimdo vaikus šiukšlyne ir kai kurie vaikučiai neišgyvena, todėl valdžia norėjo uždraust visiems žmonėms gimdyt namuose … kai šitas neišdegė, jie sugalvojo kitą draudimą – kad mamytėms, gimdančioms namuose, negalėtų padėt jokios pribuvėjos, ir todėl jos visitek važiuotų į ligonines … Ar žinot, kodėl namuose vaikučiams gimti geriau, nei ligononėse?
Aptarimas. Tai kada reikia susirūpint? (kai kažkas JAU ATSITIKO – pvz. kai artimieji suserga, užsidega namas, ir pan. o iki tol reikia Rūpintis, kad jie patys visa tai mokėtų išspręsti)