Skaičių Daugialypumas

Atkreipkim dėmesį, kad tas pats rutuliukų skaičius gali duot skirtingas (plokščias ir erdvines) figūras. Reiškia, vienas skaičius gali turėt daugelį prasmių.

Be to, sudėtingesnėse struktūrose  matom tik paviršinius rutuliukus, o gilesnių sluoksnių  nesimato  – taip ir gyvenime matom tik “paviršinę esmę”, o gilesnę galim tik nujausti. Gyvenimo reiškiniai tokie sudėtingi, kad jokiais rutuliukais nepavaizduosi – nes egzistuoja  daugiau “dimensijų”, nei galim įsivaizduoti…

Kas yra dimensija? Skaičių skalė, matuojanti objekto ar reiškinio padėtį erdvėje ir/ar kažkiokias kitas (vidines ar išorines) savybes. Pvz., skaičių spindulys matuoja tik vieną savybę – ilgį. Tačiau plokšti stačiakampiai turi ne tik ilgį, bet ir plotį, o erdvinės figūros – dar ir aukštį. Todėl plokščios figūros turi dvi dimensijas, o erdvinės – tris. Daugelis reiškinių turi dar daugiau dimensijų, kurios dažnai nematomos, bet gali būt matuojamos papildomom skaitinėm skalėm – pvz., temperatūra, judesio greičiu, jausmų ryškumu/švelnumu, minčių aiškumu/greitumu, fantazijos lakumu … Kaip šios savybės susiję su erdvinėm dimensijom?

Что есть мерность?
Polytopes.mov
Hypercubes up to dimension 6

Kas atsitinka, kai Siela pajunta daugiau dimensijų, nei akys mato? (Įsimyli, nes Meilė – tai visų jausmų švelniausių išraiškų rinkinys, kur jausmų skaičius lygus dimensijų  skaičiuiPagrindinės Sielos Būsenos


Žaidimas su šešėliais – saulės arba lempos šviesoje sukam erdvines figūras, taip kad ant balto fono matom kintantį šešėlį. (Reikia pasiruošt figūras, apšvietimą ir “foninį ekraną”) Sukimas – tai aukštesnių dimensijų pasireiškimas. Mums atrodo, kad kūnai juda ir keičiasi, o iš tiesų tai tik skirtingi daugiamatės figūros šešėliai, tuo tarpu kai pati figūra (giluminė esmė) lieka nepakitusi

Ką matom realybėje tėra “gilesnės paslapties šešėlių kaita”. Pvz., materialioj plotmėj matom “vienmatį skaičių” (sakykim, du), o dvasinėj (nematomoj) plotmėj tai gali būt kažkokios struktūros tik paskira briauna (“vienmatė projekcija”).

Картинки по запросу magnetic sticks and ballsŽaidimas su magnetukais. Surenkam įvairias erdvines (“reguliarias”) figūras, kurių briaunų ilgis įjungia du rutuliukus, paskui tris, keturis, … Kai vienoj briaunoj (“matomoj projekcijoj”) turim tik du rutuliukus, kiek rutuliukų gali būt kitose (“nematomose”) briaunose? Kai vienoj briaunoj trys rutuliukai? Keturi? … Išvada: už kiekvieno skaičiaus (matomo reiškinio) gali slėptis žymiai daugiau, nei atrodo “iš paviršiaus”.

Asociacijos su figūriniais ir kompleksiniais skaičias, kur matom tik vieną figūros briauną ar kompleksinio skaičiaus realiąją dalį, o likusi figūros ar kompleksinio skaičiaus (menamoji) dalis lieka “už kadro”

Įdomi matematinė problema – kaip aprašyti duotus figūrinius skaičius per kompleksinių skaičių formalizmą? Tai leistų surišt kompleksinius skaičius su vaikų gimimu ir kitokiomis “gyvenimo magijomis”:

Gyvoji aritmetika


Pamokėlės su Rutuliukais

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *