Antra pamokėlė apie Užsidegimą: Analizė

Įvadas. Kuo skiriasi Užsidegimas nuo Analizės?

Užsidegimas surištas su grožėjimusi, Analizė – su bandymu pastebėt svarbiausius elementus ir surišt juos priežastingumo grandinėmis; Užsidegimas vienija mąstymą ir veiksmą, Analizė juos atskiria.

Kada reikalingas Užsidegimas, o kada Analizė?

Pasakojimas. Kartą žmonės ėjo mišku ir pasiklydo. Kelias pasidarė nelygus, duobėtas, užverstas medžiais ir apaugęs krūmais. Žmonės pradėjo nervintis ir ginčytis. Vieni siūlė grįžti ir ieškoti kito kelio, kiti – kuo greičiau eit pirmyn, kad atrast naują kelią priekyje. O vienas žmogus ėmė siūlyt sustoti, prisimint, į kurią pasaulio pusę jiems reikia eit, pabandyt nustatyt pasaulio puses pagal saulę, medžio šakas, kamienų apkerpėjimus, pabandyt pastebėt žmonių ir žvėrių takus, vienu žodžiu, atsipalaiduoti ir pabandyt surasti kažkois “ženklus” … Visi ėmė jį kavilint ir šaipytis, nes norėjo kuo greičiau surasti kelią. Galiausiai vieni nuėjo priekin, kiti grįžo, o kaip pasielgė tas žmogus? – Притча Заблудившиеся путники

Aptarimas. Kaip reikėjo teisingai pasielgti? Kada reikia analizuoti, o kada “tiesiog eiti”?

Analizės tikslas – surasti kelią, kai pasiklydai. Tada bendroje “pilkoje masėje” pradedam ieškot “kelrodžių ženklų”. Taip analizė virsta nauju Susidomėjimu, Užsidegimu, ir Susiliejimu.

Analizė, kaip būdas surasti Tiesą:

Pasakojimas. (iš pamokėlės apie Teisingumą) – Du broliai ėjo per pasaulį laimės ieškot ir netyčia rado du didelius deimantus. Vyresnysis ir sako jaunėliui – nešk deimantus namo, vieną passimk sau, o kitą atiduok mano žmonai, o aš eisiu toliau laimės ieškot. Taip ir padarė. Tačiau jaunėlis, grįžęs namo, antro deimanto neatidavė brolio žmonai. Po kiek laiko vyresnysis grįžta ir klausia žmonos, kur deimantas. Ta sako, kad jo nemačius. Gi jaunėlis tvirtina, kad atidavė žmonai. Apkaltinta žmona kreipėsi į teisėją. Teisėjas pasikvietė abu brolius, bet jaunėlis papirko du liudytojus ir teisėjas išsprendė ginčą jo naudai. Tada apkaltinta žmona pasiskundė karaliui. Karalius ilgai galvojo, ką daryt…. Kaip manot, kaip pasielgti galiausiai nutarė karalius?

(Karalius pakvietė abu brolius ir anuodu liudytojus, ir liepė iškirstyt juos po atskirus kambarius. Kiekvienam davė po gabalą vaško ir liepė nulipdyt deimantą, dėl kurio kilo ginčas. Abu broliai nulipdė vienodus deimantus (nes abu jį matė), o liudytojai nulipdė skirtingus (nes nei vienas jo nematė). Taip karalius išsiaiškino, kad liudytojai ir jaunesnis brolis meluoja. )

Aptarimas: Ką pademonstravo karalius – Užsidegimą ar Analizę? Kaip apibūdintumėt tokią analizę? (siejasi su “neįmanomo atmetimu” arba “logine dedukcija”)

Dažnai analizė surišta su logine dedukcija: “kai atmeti viską, kas neįmanoma, atda tai, kas liko, ir yra tiesa, kaip neįtikėtinai ji beatrodytų…” (Šerlokas Holmsas)

Kitas Pasakojimas. Kartą žmogus po dideliu riešutmedžių užkasė daug pinigų. Po kiek laiko jis atėjo jų pasiimt ir pamatė, kad žemė aplink riešutmedį išrausta ir pinigų nebėra. Žmogus pasiskundė išminčiuui.  Išminčius liepė ateit po kelių dienų, o pats sukvietė visus aplinkinius gydytojus ir paklausė, ar paskutiniu metu jie negydė kokių nors žmonių riešutmedžio šaknimis. Pasirodė, kad vienas gydytojas tikrai liepė kažkokiam ligoniui prisikast įvairių medžių medžio šaknų, o tas atnešė būtent riešutmedžio šaknų. Išminčius liepė atvest tą ligonį , ir išsiaiškino, kad tas ir surado lobį…  –  Притча Изучение по аналогии

Aptarimas: Ką išminčius pademonstravo – užsidegimą ar analizę? Kaip apibūdintumėt tokią analizę? (siejasi su “minties praplėtimu”  arba “logine indukcija” – kodėl kažkam prireikė raust žemę aplink medį?)

Pasakojimas. Mokinys su mokytoju ėjo per kalnus. Mokinys pastoviai klupinėjo ir kiekveinąkart nusikeikdavo. Vakare jis pasiskundė mokytojui, kad per visą dieną tas jo nieko naujo neišmokino. Mokytojas atsakė: “Šiandien tave mokinau, kaip apsieiti su gyvenimo klaidomis”. Mokinys nustebo: “Ir kaipgi?” Mokytojas atsakė: “Taip, kaip ir su tavo kritinėjimas. Vietoj to, kad kaskart keiktumeis, geriau pagalvot, KODĖL tu vis kliuvinėji ir kritinėji” – Притча Причины падений

Aptarimas: Kaip čia naudojama analizė – “induktyviai” ar “deduktyviai”?

Analizė naudinga, pranašaujant kažkokio veiksmo (ar neveiksmingumo) pasekmes. Pvz., jei tik sėdėsi namuose ir žaisi su kompiuteriu, tai nemokėsi šokt, dainuot, kurt laimingo gyvenimo; jei kursi šeimą, pats būdamas nesavarankišku, tokia šeima bus trumpalaikė; …


Vyresniems Vaikams

Dažnai Analizė naudojama “tendencingai” – ne pagal loginę dedukciją ar indukciją, o tiesiog siekiant “nugesint svetimą Užsidegimą”…  Kiekvienas reiškinys turi aiškią formą ir paslaptingą (neapčiuopiamą ir stebuklingą) esmę. Kartais mokslininkai bando parodyt, kad jokios paslapties ir stebuklo nėra – viskas aišku (ir reiškia, negyva) ir vadovaujasi vien mechaniniais dėsniais… Pvz.,  Ar vanduo gyvas? Daug bandymų buvo parodyt, kad Sai Baba nedaro jokių stebuklų, telepatija, telekinesė ir teleportacijos neįmanomos, ir t.t. (žr. Morfogenezė), … Tada analizė perauga į Paviršutinumą ir Formalizmą

Pasakojimas – Божества пьют молоко

Pasakojimas apie mokslininką, kuris tik analizavo, bet praktiškai tuo ne gyveno, galiausiai jo teorija taip stipriai ėmė skirtis nuo praktikos, kad gavosi viskas atvirkščiai – kur juoda, ten jis matė balta, o kur balta – ten matė juoda …

Pasakojimas apie Orvelio 1984-tuosius, kai “protingi dėdės” taip “prisianalizavo”, kad pradėjo durninti vieni kitus -švietimo ministerija rūpinosi tuo, kad visi būtų tamsūs ir dogmatiški, kultūros ministerija – kad visi būtų nekultūringi (nežinotų protėvių papročių), taikos ministerija – kad visi kariautų (nemokėtų gyvent taikiai) ir t.t.

Aptarimas. Ar galit prisimint pavyzdžių, kai jūsų gyvenime taip pasielgė – “iš didelio rašto išėjo iš krašto”? (pvz. Gedimino pilies kalne iškirto visus medžius, manydami, kad medžiai ardo kalną, o pasirodė atvirkščiai – medžiai saugojo kalną nuo suirimo)

Čia irgi tinka ir Pasakojimas apie jaunuolį, kuris rašė mylimajai laiškus, bet bijojo pats su ja bendrauti, kol galiausiai jį įsimylėjo į paštininką, kuris nešiojo laiškus – Притча о Решительности – esmė, kad jaunuolis tik analizavo savo jausmus, bet praktiškai nieko nedarė – reiškia, nebuvo Užsidegęs, negalėjo Nušvisti ir pamatyt Visos Tiesos…


Užsidegimas + Nušvitimas = Supratimas, Žinojimas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *