Pirma pamokėlė apie Lankstumą

Lankstumas – gebėjimas nesipriešinti

Įvadiniai klausimai. Kas yra lankstumas? Su kokiomis savybėmis jis susijęs? (pastabumu, nuolankumu, gebėjimu nepriešgyniauti, nesiginšyti, nusileisti, surast sprendimą)

Pasakojimas – Liežuvis ir Dantys. Filosofo mokinys atėjo aplankyti savo mokytojo, gulinčio mirties patale. – Suteik man nors dalelę savo išminties, – paprašė. Išminčius atvėrė burną ir liepė jaunuoliui pažvelgti vidun. – Ar matai mano liežuvį? – paklausė. – Žinoma, – patvirtino mokinys. – O mano dantys ar yra? – Ne, – atsakė mokinys. – Ar žinai, kodėl liežuvis tarnauja žmogui ilgiau nei dantys? Kadangi yra minkštas ir lankstus. Dantys iškrinta pirmiau, nes yra kieti. Štai ir sužinojai, ko verta mokytis. Daugiau neturiu ko pridurti.

Aptarimas. Kodėl išminčius ėmė pasakot apie liežuvį ir dantis, nors mokinys prašė suteikt išminties? Kodėl lankstus liežuvis tarnauja ilgiau, nei dantys? Kodėl verta mokintis lankstumo?

Lankstumas apsprendžiamas tuo, kaip naudoji liežuvį – ką sakai kitiems

Karlsonas ir Mažylis. Pamenat, kaip mažylis norėjo šuniuko, o tėvai jam neleido. Bet po kiek laiko jie vistik nupirko šuniuką… Kodėl? Kas parodė čia lankstumą, mažylis ar tėvai? Kada lankstumą turi rodyt vaikai, o kada tėvai? (Pvz., vaikas nori į lauką, bet lauke lietus, o vaikas nenori rengtis).

Lankstus tas, kas sugeba mąstyt ir elgtis įvairiais būdais

Žaidimas. Vaikai pasiskirsto į dvi grupes, ištiesiama ilga virvė, viena grupė laiko virvę už vieno galo, kita už kito. Užduotis – nepaleidžiant iš rankų virvės, užrišti ją į mazgą. Paprastai vaikai pradeda garsiai samprotauti ir ginčytis. Tada galima uždraust šnekėtis, kad viens kitą bandytų suprasti tylomis. Žaidimas pagyvėja, jei sudaromos dvi komandos, kurios varžosi, kas greičiau užriš mazgą

Aptarimas. Ar lengvai viens kitą supratot? Kada buvo lengviau – kai garsiai aptarinėjot, ar kai viską darėt tylomis? Kas daugiau padėjo – nurodinėjimai, ginčai, ar atidus stebėjimas?

Lankstumas dingsta, kai tik pradedam ginčytis, ir grįžta, kai tik užsičiaupiam ir pradedam stebėti

Išminties Pradžia. Kai žmogus buvo mažas, jis mokėjo tik norėt – vis sakydavo: “Noriu!” Kai paaugo, susipažino su Atsakomybe – pradėjo kartot: “Reikia!” Po kiek laiko susipažino su Abejone, kuri šnabžėjo: “Ar tikrai reikia?” Paskui Abejonę kartais atsėlindavo Baimė: “Nedaryk, nereikia!” Su Baime pradėdavo ginčytis Pasitikėjimas, kvietęs eit pirmyn. Pasitikėjimui kartais prieštaraudavo Vertinimas: “Ne taip, atvirkščiai!”. Paskui atsirado Tinginys: “Rytoj, paskui!”. Ir kiekvienąkart, kai kažką reikėdavo nuveikt, iš skirtingų sielos kampelių pasigirsdavo įvairiausi balsai, šūksniai, šnabždesiai. Taip gyventi buvo sunku, nes negalėjai suprast, kuris balsas sako tiesą, o kurie tik šiaip sau šneka.  Bet vieną dieną viskas pasikeitė – iš kažkur atsirado naujas pagalbininkas, pasivadinęs Lankstumu. Šis mokėjo išklausyt visus balsus ir išrinkt patį reikalingiausią. Kartais Lankstumas šnekėjo, kaip Užtikrintumas, kartais – kaip Abejonė, o kartais ir kaip Noras. Kaskart jis buvo skirtingas, bet visad atnešdavo nusiraminimą ir naudą. Gyvenimas vėl tapo puikiu! Ėjo metai, ir jis vis aiškiau suprato, kad tas, kuris pasivadino Lankstumu, veda jį pas Išmintį…

Kitas žaidimas. Vaikai sustoja ratu. Bet kurie du (tik ne kaimynai) susikabina kairėmis rankomis, o dešinias sukabina su kitais nekaimynais. Šitai pakartoja visi vaikai. Tokiu būdu visų rankos tampa sukabintos. Užduotis – atpainioti rankas, nepaleidžiant viens kito. Jei kyla ginčai, uždraudžiama kalbėtis.

Aptarimas. Ar šįkart buvo lengviau viens kitą suprasti, nei pirmame žaidime (su virve)? Kodėl vėl pradėjot ginčytis?

Apibendrinimas. Nuo ko priklauso lankstumas? (mokėjimo patylėti, nusileisti, išklausyt kitus, pastebėti) Sulyginam su tuo, ką vaikai sakė apie lankstumą pamokos pradžioje


Vyresniems mokiniams – apie proto lankstumą:

PasakojimasПритча Повысь Цену

Aptarimas: Ką jūs darytumėt, jei konkurentas nuleido kainas?


Antra pamokėlė apie Lankstumą

Lankstumas + Veržlumas = Valdymas, Teisingumas


Dorovę ugdančios pamokėlės

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *