Tikslas: Išmokt atskirt Lankstumą nuo Prisitaikėliškumo ir Veidmainiškumo
Pasakojimas – Niekad Nesiginčyk. Kartą žurnalistas klausinėjo senolį, kokia jo ilgaamiškumo paslaptis: „Jūs kažkaip specialiai maitinotės, darėt kažkokius pratimus, ar turėjot kitokių paslapčių?” Senolis atsakė: „Viską valgiau ir gėriau, jokių pratimų nedariau, paslapčių neturėjau …” O paskui pagalvojo ir pridūrė: „Tik niekad su niekuo nesiginičijau.” Žurnalistas nustebo: „Negali būt – juk visiškai nesiginčyt neįmanoma!” Senolis nusišypsojo ir atsakė: „Jūs teisus, nesiginčyt tikrai neįmanoma!”
Aptarimas. Kodėl senolis pasakė, kad niekda su niekuo nesiginčija, bet paskui sutiko, kad nesiginčyt neįmanoma? Ar senolis ginčyjosi su žurnalistu? Koks yra senolis – lankstus ar prisitaikėlis?
Karo metu žmo0nės tarnavo kaip vokiečiams, taip ir rusams – ar jie buvo lankstūs ar prisitaikėliai? kaip atskirt, kada žmogus lankstus, o kada prisitaikėlis?
Nesiginčyti – reiškia leisti žmogui gyventi savo gyvenimą. Kas kitus mokina gyvent, tas pats trumpai tegyvena …
Pasakojimas. Kartą nugirdau pasakojimą apie Argentinos teisėjus. Visi žmonės žinojo, kad jei į juos kreipsiesi dėl bet kokio ginčo, tai teoisėjas nuteis abi puses, nes jų nuomone, jei žmonės nesugeba patys susitarti, tai jie negali skaitytis žmonėmis …
Lankstus žmogus žino, kad visi visada teisūs, nes kiekvienas reiškinys turi daugelį paaiškinimų. Bet kiekvienu momentu jis pasirenka patį tinkamiausią, leidžiantį jo veržlumui pasireikšt labiausiai. Jei nebūtų veržlumo (vedančio į tikslą), jis būtų „prisitaikėlis”, o taip jis pats kuria realybę, ir „prisitaikėliais” tampa tie, kas plaukia pasroviui …
Lankstumas sako – neik prieš srovę, bet kurk savo srovę. Gi prisitaikėlis tik plaukia pasroviui, nekurdamas nieko naujo
Darvino teorija sako, kad išlieka geriausiai prisitaikę, bet teisingiau pasakyt, kad išlieka tie , kurie lanksčiausi
Pasakojimas apie Nasrediną ir sūrį. Nasredinas per pietus žmonos paprašė, kad ant stalo padėtų sūrį. Jis pasakė: „sūris sveikas skrandžiui ir pagerina apetitą”. Žmona atsakė, kad visą sūrį jau suvalgė. Tada Nasredinas pasakė: „Kaip gerai, juk sūris kenkia skrandžiui ir dantenoms!” Žmona nustebo: „Iš pradžių sakei, kad sūris naudingas, o dabar, kad jis žalingas – kuris teiginys teisingas?”. Nasreddinas atsakė: „kai namuose turim sūrio, tada sūris nadingas, o kai neturim, tada jis žalingas”
Aptarimas. Ar gali būti, kad sūris vienu mnetu ir naudingas ir žalingas? Prisiminkit kitus viens kitam prieštaraujančius reiškinius (pvz, visi žmonės geri ir blogi)
Žaidimas – sugebėjimas pamatyti „didesnę” tiesą. Mokytojas sako du prieštaraujančius teiginius, o vaikai pasako, kaip jie vienas kitą papildo. Visi vaistai nuodingi, o visi nuodai naudingi (viskas priklauso nuo dozės ir savijautos); Vienas mokytojas sako, kad Saulė negyva, kitas – kad Saulė gyva; Vienas sako, kad viskas sudėtinga, kitas – kad viskas paprasta; Žmogus negali skraidyti, bet negali ir neskraidyti (neturi sparnų, bet nori tobulėti); Vienas sako, kad skiepai gelbsti nuo ligų, kitas – kad kaip tik jie užkrečia ir susargdina; Jei sergi, tai eini pas gydytoją, bet kuo mažiau eini pas gydytoją, tuo mažiau sergi; Su laiku žmones sensta, bet iš tikro lieka amžinai jauni; Kai žmogus miršta, iš tikro jis pradeda naują gyvenimą; Visi žodžiai tušti, bet nėr stipresnio ginklo už taiklų žodį; Taiklus žodis gali „prikelt iš numirusių”, o gali ir užmušti; kad būti laimingu, reikia mokintis, bet kas mokinasi, tas dažniausiai būna nelaimingas; Kad būt laimingu, reikia daug žinoti, bet kuo mažiau žinai, tuo esi laimingesnis; Nori taikos – ruoškis karui; Nori laimės – ruoškis nelaimėms; Su niekuo nereik kovoti, bet mokintis kovų menų yra gerai; Rato išradimas iššaukė progresą, bet žmogus degradavo; Vienas sako, kad patogumai (pinigai, pagalba, išradimai) yra gerai, kitas – kad blogai; Vienas sako, kad stipri valdžia yra gerai, kitas – kad blogai; …
Kiekvienas reiškinys yra vienu metu absoliutus ir santykinis, todėl mes patys pasirenkam, kurią pusę priimti … be to, kiekvienas reiškinys turi daug skirtingų priežasčių ir tikslų, todėl ir lygiaverčių paaiškinimų… Lankstus žmogus žino, kad viskas yra teisinga, bet ne viskas duotu momentu naudinga
Pasakojimas apie „bestuburį” prisitaikėlį, kaitaliojusį įsitikinimus, kaip kojines … buvo toks berniukas, kuris labai bijojo, kad kiti gali iš jo pasijuokti, todėl stengėsi visiems įtikti, kad tik apie jį negražiai nepagalvotų … kadangi labai bijojo, kad jį palaikys bailiu, prieš visus stengėsi atrodyt drąsuoliu, kartais net pats gąsdindavo kitus, pasakodavo baisias istorijas … o kad visi jį gerbtų ir bijotų, mokytojams ir kitiems suaugusiems skųsdavo kitus vaikus, kad juos nubaustų …
Ar galit prisimint panašių žmonių-prisitaikėlių? (Žmonės dažnai šneka apie Meilę, bet viens kito nemyli, vaikšto į bažnyčią, bet savyje negirdi Dievo …)
Kodėl prisitaikėliai taip elgiasi ? Kas jų laukia? (Su laiku prisitaikėliai tampa veidmainiais – narkomanais, nesugebančiais nugalėti savo silpnybių, todėl lėtai ir sunkiai mirštančių… gamtoje nėra jokių veidmainių, apart žmonių, nagilinčių atsirišti nuo savo priklausomybių….)
Pasakojimai apie veidmainius. Kartą gobšuolis plaukė laivu ir papuolė į baisią audrą. Gobšuolis išsigando ir ėmė melstis: „Dieve, jei mane išgelbėsi, tada parduosiu savo didelį dvarą ir visus pinigus paaukosiu vargšams”. Audra nurimo ir gobšuolis parplaukė namo. Gaila jam dvaro, todėl sugalvojo tokią gudrybę – paskelbė, kad už milijoną auksinių parduoda ožį, o kartu už vieną auksinį prideda ir dvarą… (jei tokiu būdu viskas parsiduos, tai už dvarą bus gavęs tik vieną auksinį, kurio paaukoti negaila – taip gobšuolius „pergudravo” savo sąžinę)
Vienas pijokas prisiminė, kaip jis myli savo šeimą, ir ėmė dievagotis, kad daugiau nebegers, bet galiausiai taip susigraudino, kad ir vėl prisigėrė …
Liza Simpson pažiūrėjo filmą apie tai, kaip žiauriai elgiamasi su gyvuliais, ir nutarė tapt žaliavalgia. Bet po kiek laiko pamatė, kad žalias maistas ne toks skanus, kaip kepta mėsa, ir nutarė užmiršt apie tą filmą, ir toliau valgyti mėsą…
Daugelis žmonių šneka apie tyrą orą ir švarų vandenį, bet patys naudojasi automobiliais ir elektros prietaisiais, kurie tą gamtą teršia …
Taippat čia verta prisimint Orvelio romanus (ypač „1984-tieji”, kur „teisingumo ministerija” atsakinga už melą, „taikos ministerija” – už karą, „sveikatos ministerija” – už ligas, ir t.t.)
Aptarimas. Ar gali taip būt, kad visi žmonės yra veidmainiai ( žino, kad kenkia gamtai, bet vistiek taip daro)? Kodėl žmonės tampa veidmainiais? (nes mūsų įpročiai stipresni už mus pačius)
Kaip nugalėt savo įpročius? (pasitelkiantt veržlumą – kasdien daryt mažus pakeitimus)
Kaip tapti Veržliais ir Lanksčiais? (išmokt siekt tikslo, nesiginčyjant, nepriešgyniaujant, būnant atidiems, nuolankiems, išradingiems, atkakliems)
Žaidimas – nugalėkim žalingus įpročius. Kiekvienas pasipasakoja savo žalingus įpročius (pvz., mėgsta saldumynus, praustis karštoje vonioje, iš ryto ilgiau pamiegoti) ir kaip juos nugalėti
Meditacija. Mano Lankstumas – šviesus kamuoliukas krūtinėje, kuris pamažu auga ir užpildo visą mane, taip kad tampu dėmesingas, atidus, lankstus, aptakus, veržlus, keičiantis gyvenimo būdą, žalingus įpročius keičiantis į gerus – gimnastiką, sportą, bėgiojimą, grūdinimąsi …
Akmenėlis. Kiekvienas vaikas pasiima po mažą akmenėlį ir akriliniais dažais ant jo nupiešia Lankstmo simbolį – gyvatėlę ar bangelę
Afirmacija. Aš lankstus, dėmesingas ir takus, kaip vanduo. Aš lankstus, dėmesingas ir takus, kaip vanduo … (Lao Czu sakė: „Vanduo dilina akmenį, nes sugeba nusileist žemiau už jį”, „visus valdo tas, kas nusileidžia žemiausiai”)
Dainos apie lankstumą, nepriešgyniavimą, nuolankumą
Lankstumas + Veržlumas = Valdymas, Teisingumas