Šiandien vykstančioje diskusijoje dėl Lietuvos Miškų ateities galima įžvelgti du priešngos krypties scenarijus: Miškų reforma
Pirmas Scenarijus – miško pramonės plėtojimas:
AAK pirmininko pav. S. Gentvilo pasisakymas
Aplinkos ministro K. Navicko ataskaita
Reformos Chronologija
Antras Scenarijus – Holistinė ir rekreacinė miškininkystė, „žaliasis turizmas”, miškų sanatorijos, botaniniai sodai (kaip pvz Skinderiškės), „miško mokyklos” (pvz Melkys), dorovinio ugdymo centrai (pvz Varniškės):
Holistinė Miškininkystė
Kokius miškus norim matyti?
Vartai į pasakų ir protėvių pasaulį
Miškai ir Emocinis Fonas
Kurmelio karas su miškais
Pirmas scenarijus veda link „proletariškų” darbo vietų, ekstensyvaus vartotojiškumo, ateities kartų ugdymo „ciniško pragmatizmo” plotmėje, pilnoje vidinių prieštaravimų, alkoholizmo, ir surištų problemų – nes juk darbininkams reikės kažkaip „atsipalaiduot„…
Antras scenarijus – link „inteligentiškų” darbo vietų, apjungiančių daugelį mokslo krypčių į naujas praktines plotmes, skatinančias žmonių dvasinį ir fizinį tobulėjimą.
Antras scenarijus reikalauja nešabloninio mąstymo ir kūrybinių pastangų, todėl kol kas valdininkai jo rimtai nesvarsto. Aplinkos ministras džiaugiasi galimybe greitai uždirbt iš kertamų miškų, tuo tarpu antrasis scenarijus reikalauja neeilinės Atjautos ir Kantrybės, prieš skaičiuojant uždarbius. Čia reikia laukt, kol miškai subręs ir taps „stebuklingais” (vaizduotę žadinančiom sengirėm, edukaciniais ir rekreaciniais parkais ir botanikos sodais), nes tik už tokius ir mokės pinigus turistai, ir tik tokioje terpėje gali prabust mūsų „neatskleistosios galios”
Ar įmanoma suderint abu scenarijus?
Žmonių nesuvienysi „per prievartą”, ypač deklaruojant „pramoninius prioritetus”, bet jie gali patys apsivienyt, siekdami aukštesnių tikslų ir idealų. Jei Lietuva ieško savo „identiteto”, tai antras scenarijus suteikia tam unikalią galimybę: kaip Kosta Rika yra Centrinės Amerikos „miškų perlas”, o Nepalas ir Butanas – Azijos dvasiniai centrai, taip Lietuva galėtų tapt Europos „dvasinės miškininkystės ir miškotyros” centru…
Tačiau jei paraleliai vystysim pramoninę miškininkystę, apie dvasingumą reikės užmiršt. Negali juk garbint Dievą, ir čia pat tyčiotis iš jo vertybių. Arba šnekėt apie dorovę ir čia pat paleistuvaut.
Dvasingas žmogus, prieš kirsdamas medį, su juo ilgai šneka, ir kerta savo rankutėmis, ko pasekoje susimąsto apie gilesnę egzistencijos prasmę. O pragmatikas tiesiog panaudoja „specialiąją techniką”, nepaliesdamas gilesnių esaties klodų (dėl ko paskui prisigeria ar kitaip „pasileidžia„)
Kaip susišnekėt su mokslininkais?
Ir vistik egzistuoja kažkoks „tarpinis varijantas”, kurio modeliavimui galėtų pagelbėt Miškininkystės mokslininkai… Tačiau kaip su jais susišnekėt? Daugel metų jie aptarnauja miško pramonės užsakymus. Tokia ilgametė „padlaižiavimo” praktika privedė prie to, kad daugeliui žodžių jie suteikė „savo prasmę”, dėl ko būna sunku viens kitą suprast. Pvz.:
Miškas – tai „miškų paskirties žemė”, kuri gali būt numiškinta ir/ar atsodinta „monokultūriniais” jaunuolynais.
Kitaip tariant, kai girdim, kad trečdalis Lietuvos yra miškai, tai tik reiškia, kad trečdalis teritorijos yra „miškų ūkio paskirties”, kurioje draudžiama atlikt kitokią veiklą…
Medžiai – tai „žaliaviniai objektai”, matuojami „stiebais” ir kubatūra.
Paprastam žmogui medis – tai šventas organizmas, suteikiantis jėgų ir išminties. O miškų „mokslininkams” – tik pinigai.
Plantaciniai sodinimai – tik tie, kur naudojami greitai augantys genetiškai modifikuoti sodinukai. Jei sodinukai ne modifikuoti, tai jau „naturalūs sodinimai”.
Paprastam žmogui plantaciniai sodinimai siejasi su bet kokias mechanizuotais monokultūriniais sodinimais, o „naturalūs sodinimai” – kai miškas sėjasi pats, arba kai kiekvieną medelį parenki ir sodini, kad gautūsi „miško parkas” ….
Ar yra prasmės tęst šį „potencialių nesusikalbėjimų” sarašą? Manau, kad taip – kad ateities diskusijose žinotume, kur laukt naujų siurpizų …
O ką Aplikosauga?
Kol kas Aplinkos ministerija šneka apie „darnų vystymą”, susivedantį į FSC sertifikato atitikimą. Panašu, kad tai tik priedanga, įgyvendinant pragmatinius tikslus:
Miškų sertifikatas FSC: „žalias smegenų plovimas“