Veržlumas
Apie Varles. Kartą varlės nutarė užlipt į didelį kalną, ant kurio viršaus buvo išsvajota pelkė. Iš pradžių lipo džiugiai, bet neužilgo kai kurios ėmė verkšlenti, kad kalnas per didelis, o varlės neskirtos laipioti taip aukštai. Po kiek laiko daugumas varlių sutiko ir pasuko atgal. Tik viena lipo toliau ir galiausiai pasiekė viršūnę. Kai jos paklausė, kur rado jėgų, ta atsakė – Ką sakot? Aš nieko negirdžiu … pasirodė, kad ta varlė kurčia – ji negirdėjo aimanų, todėl tiesiog lipo ir užlpo…
Aptarimas. Kodėl varlės pasuko atgal ir nepasiekė viršūnės? Kas yra atkaklumas ir kas jam kliudo? Ar galit prisimint, kai jus kažkas perkalbėjo nesiekt užsibrėžto tikslo? Kaip atskirt, kada klausyt atkalbinėjimų, o kada ne?
Apie Vagį. Senais laikais vagis bausdavo, nukertant ranką arba galvą. Kartą vienas išminčius ėjo pro eešafotą, ant kurio ruošėsi vagiui nukirst galvą. Išminčius nusilenkė vagiui ir nuėjo toliau. Žmonės jo paklausė – kodėl tu nusilenkei prieš vagį? Aš pagerbiau jo pasišventimą – už savo tikslą jis paaukojo gyvybę!
Aptarimas. Kodėl išminčius nusilenkė prieš vagį? Kaip įvertintumėt vagies savybes – ar jis užsispyręs, ar veržlus (pakankamui lankstus)?
Užsispyrimas ir Lankstumo Stoka
Asilas ir Bebras. Augo vidur laukymės dailus medis. Dūmė per laukymę asilas, užsižiopsojo ir trenkėsi į medį. Supyko asilas. Nuėjo prie upės, pasišaukė bebrą ir prašo: “Bebre, nugriaušk tą medį, jis man bėgiot trukdo!“ Bebras atsakė: „Negriaušiu, medis sveikas, puošia laukymę, jame paukšteliai lizdus suka, po juo smagu pasėdėti…“ Asilas neatstoja: „Nugriaušk, va koks guzas man iššoko“. Bebras nesutinka: „Jei nesugebi prasilenkt su medžiu, tai užkliųsi ir už kelmo“. Asilas tada prašo: „Tai išrauk su šaknimis, kad ir kelmo neliktų“. Bebras sako: „Tada liks duobė, į kurią gali įkrist“. Asilas: „Kodėl?“ Bebras atšovė: „Todėl, kad tu asilas!“
Katras katrą įveiks? Išsikasė zuikis su pačia urvą. Aplinkui viską sutvarkė, liko tik akmenį nuo tako nustumti. Zuikė pasiųlė: „Imkim ir patraukim kur į šoną“. Zuikis sako: „Tiek to, kam reikės tas apeis“. Bėgo karta zuikis namo, pamiršo, kad akmuo ant tako, užlekė ant jo ir nosį susiburbino. Zuikė sako: „Patraukim akmenį, žiūrėk kaip susimušei“. Zuikis: „O man taip patinka, imsiu čia su juo tąsytis!“ Kitą vakarą zuikis vėl užsigavo į akmenį, zuikienė vėl pasiųlė nustumt jį į šoną, o zxuikis vėl spyriojasi: „Tegul guli kur gulėjęs!“. Guli akmuo. Kliūna už jo zuikis, bet akmens į šalį nenustumia. O zuikė vis žiūri ir laukia, katras katrą įveiks?
Teisingumas. Pasakos apie teisingus valdovus – karalių Solomoną, Haruną al Rašidą, ir kt.
Krokodilas Gena su Čeburaška gavo keturis apelsinus. Gena sako: „Pasidalinkim po tris”. Čeburaška:”Taip nesigauna, išviso tik keturi”. Gena: „Na, tu kaip nori, o aš savo tris tai iškart ir suvalgysiu”.
Gyvenime dažnai žmonės skundžiasi neteisybe, nepagalvodami, kas atsitiktų, jei teisingumas veiktų, kaip jie nori:
Притча о справедливости. Один человек десять лет просидел на горе и все эти годы молился и обращался к Богу только с одной просьбой – чтобы мир был устроен справедливо. «Ты действительно этого хочешь?» – спросил Бог. И молящийся ответил утвердительно. «Хорошо, – сказал Творец, – тогда начнем с тебя. Ты десять лет сидел на горе, пускай теперь гора посидит на тебе».