Vyriškas ir Moteriškas Rūpestingumai

Įvadas. Kuo skiriasi Vyriškas ir Moteriškas Rūpestingumai?

Vyrai daugiau globoja, galvodami apie ateitį, o Moterys daugiau rūpinasi dabartimi

Pasakojimas. Mokiniai paklausė išminčiaus: “Kuo Dieviškas rūpestingumas skiriasi nuo žmogiško?” Išminčius atsakė: “Šeimininkė, besirūpinanti karve, ruošia jai šieną artimiausiai žiemai. O Dievas, besirūpinantis ta pačia karve, siunčia šeimininkei vaikučius, kad artimiausiu kelis metus šeimai reiktų daugiau pieno, nei mėsos”

Vyras visuomet turi pasirinkimą: (1) pasiduot momentinei aistrai ir nupirkt moteriai milijoną rožių, kurios po kiek laiko nuvys (kaip Alos Pugačiovos dainoje “миллион алых роз“), arba (2) nusiramint ir už tuos pačius pinigus įveist mažą sodelį, kuriame rožės žydės amžinai, ir kuris juos abu gali maitint ilgus metus.

Pasakojimas. Gyveno vargšas jaunuolis sutėvais. Jis vis svajojo, kad jei į jį pažvelgtų kokia mergina, jis nešiotų ją ant rankų ir labai ja rūpintųsi. Vieną dieną pas juos užėjo nuostabaus grožio mergelė. Tokia graži, kad viskas aplink nušvito. Ji pasakė jaunuoliui: “Aš išgirdau tavo gražias svajones ir noriu tapti tavo žmona”. Jaunuolis labai apsidžiaugė. Atšovė vestuves, žmona jį išmokino visokių gyvenimo gudrybių, jie prasigyveno, jaunuolis tapo gerbiamu vyru… Kartą jis riktelėjo ant žmonos, kad kažką ne taip daro… Kitą rytą žmona dingo. Gyvenimas vėl pasidarė nemielas. Jaunuolis ėmė maldaut dangaus, kad grąžintų žmoną. Daug dienų karštai meldėsi ir prisiekinėjo, kad labai žmoną myli ir gali įrodyti tai konkrečiais darbais. Kartą pasigirdo balsas iš dangaus: “Tai įrodyk – tavo žmona viską mato, ir jei būsi vertas, sugrįš”. Jaunuolis apsidžiaugė, ėmė kurti meilės eiles, dainuot dainas, sodint sodą, gėles, bet žmona vis negrįžo. Galiausiai jis nusivylęs sušuko: “Kaip lengva būt mylimu, ir kaip sunku pačiam mylėti!” … ir pamatė, kaip iš dangaus leidžiasi jo žmona-fėja –Притча Жена-Фея

Pasakojimas apie save. Kai viena moteris įsimylėjo mane, ji ne tik manimi rūpinosi, bet ir gailėjo ir lepino … ir pavertė išlepintu “narkomanu”, reikalaujančiu vis naujų lepinimų. Tada aš nevertinau jos Meilės, ir norimus lepinimus gaudavau iš kitų moterų. Bet šitą supratau tik po daugelio metų, kai išmokau apsieit be lepinimų ir negailėti savęs …

Vyriška atjauta kartais nusirita iki kaltės ir gėdos jausmo, o kantrybė pereina į pamokslavimą

Moteriška atjauta ir kantrybė neturi tapti gailesčiu, įsiteikimu, meilikavimu, lepinimu ir paikinimu (juolab nusižeminimu)


Kantrybė + Atjauta = Rūpestingumas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *