Antra pamokėlė: Kantrybė ir Užsispyrimas

Įvadas. Kuo skiriasi Kantrybė nuo Užsispyrimo ir Kentėjimo? (Kantrybė visad eina su Atjauta – aplinkos pajutimu ir dėmesiu kitiems, o Užsispyrimas eina su Abejingumu – nusišalinimu nuo aplinkos)

Pasakojimas . Gyveno kartą sąžiningas žmogus, kuris niekad nesiekė būt pranašesnis už kitus. Jis buvo geras, dosnus ir darbštus, bet jam vis nesisekė, jį vis kas nors apgaudavo arba išnaudodavo ir neatsilygindavo geru.  Jis dėl šito per daug nepergyveno, nes skaitė, kad kitų žmogų blogumas negali palaužt jo gerumo. Bet vistik kartą paklausė vieno išminčiaus, kodėl taip nesiseka. Išminčius atsakė: “tavo sąžiningumas gali būt tiesiog kvailas užsispyrimas, nenorėjimas priimt pasaulio, koks yra”.  Žmogus pagalvojo, kad tas išminčius kvailas, ir nutarė keliaut pas didesnį išminčių. Kelias buvo tolimas, reikėjo kirst dykumą ir didelę upę. Kai ėjo per dykumą, sutiko didelį tigrą, besivoliojantį ant smėlio. Tigras paklausė, kur žmogus eina. Kai tas viską išsipasakojo, tifras prašo: “Kai nueisi pas išminčių, paklausk ir dėl manęs, su manim kažkas ne taip, manęs kiti tigrai neskaito tikru tigru”. Žmogus sutiko ir nuėjo toliau. Kai kėlėsi per upę, pamatė didelę žuvį, kuri gaudė burna orą. Žuvis paklausė, kur žmogus plaukia. Tas viską papasakojo, o žuvis ir prašo: “Kai nueisi pas išminčių, paklausk ir dėl manęs. Kažkas su manim ne taip, nebegaliu plaukiot, jaučiu, kad reikia pagalbos”. Žmogus sutiko ir nuplaukė toliau. Kitam upės krante žmogus sutiko tris keistuolius, besikapstančius skurdžios žemės lauke. Keistuoliai pasipasakojo, kad jie trys broliai, neseniai numirė jų tėvas ir prieš mirtį liepė jiems išdirbti šitą žemę. Bet žemė skurdi, ir jie nesupranta, dėl ko tėvas taip liepė. Jie paprašė žmogaus sužinot pas išminčių. Žmogus sutiko ir nuėjo toliau. Kai galiausiai pasiekė išminčių, iškart ėmė pasakoti jam apie tigrą, žuvį ir keistuolius, o apie save nutarė paklasut paskiausiai. Išminčius jam viską išaiškino, bet kai žmogus paklausė apie save, atsakė: “Brangusis, mano patarimas tau glūdi tuose patarimuose, kuriuos daviau tavo sutiktiems keistuoliams, žuviai ir tigrui. Nieko daugiau tau neaiškinsiu – sudie!” Žmogus ir išėjo. Keista buvo, kad išminčius jam nieko nepatarė, bet ką darysi.  Kai priėjo tris brolius, jiems pasakė: “Perduodu išminčiaus žodžius. Kaskite lauko viduryj, ir surasit lobį – tai ir buvo jūsų tėvo užmanymas”. Žmogus padėjo broliams kast ir greitai jie tikrai surado lobį, kuriame buvo ne tik brangenybių, bet ir visokiausių retų instrumentų, su kuriais galėjai uždirbt daug pinigų. Broliai pasiūlė žmogui instrumentus, bet tas atsisakė, nes jis tik vykdė savo pažadą. Kai priėjo žuvį, jai pasakė: “Išminčius sakė, kad kas nors turi stipriai trenkt tai per kairę galvos pusę, ir vėl galėsi plaukiot, kaip visos žuvys”. Žuvis paprašė jo taip ir padaryti. Žmogus trenkė, ir iš žuvies galvos iššoko didelis briliantas. Žmogus sako žuviai: “Pasiimk brilijantą, nes kas nors nusineš”. Žuvis atsakė, kad jai nereikalingas brilijantas. Tada žmogus įmetė jį tolyn į vandenį, kad nieks nepasigviešintų. Kai pasiekė tigrą, jam pasipasakojo viską, kas nutiko ir perdavė išminčiaus patarimą” “Išminčius  pasakė, kad tavo problemos baigsis., kai suvalgysi kokį nors kvailį”. Tigras suriaumojo: “Na, tada ir tavo problemos pasibaigė” ir sudraskė žmogų… –  Притча Алчность Упрямства

Aptarimas. Ar žinot pavyzdžių, kai žmogus labai stengiasi, rodo nepalaužiamos kantrybės pavyzdį, yra atsakingas, principingas, sąžiningas, bet kažkodėl jam vis nesiseka?

Kai dogmatiniai principai tampa svarbesni už aplinkos pajutimą ir dėmesį kitiems, tada kantrybė virsta beprasmiu užsispyrimu…

Susišaukia su pamokėle apie Viltį ir Užsiciklinimą

Pasakojimas. Eina žmogus per mišką ir mato,  kaip medkirtys kerta medį. Medkirtys labai stengiasi, mojuoja kirviu iš visų jėgų. Bet kirvis atšipęs, ir vietoj to, kad kirstų medį, tik nuo jo atšoka. Žmogus ir sako: “Ei, medkirtį, kodėl nepsigalandi kirvio?” O medkirtys atšauna: “Neturiu laiko galandimams, man tą medį reikia nukirst kuo greičiau” – Притча про тупой топор

Žaidimas. Mokytojas nupasakoja situaciją, o vaikai pasako, ar tai kantrybė, ar užsispyrimas.

Praeidamas pro grėblį, kaskart užlipu ant jo ir gaunu per galvą … Lipdamas į rūsį, kaskart trenkiuosi galvą. į staktą ..

Prie ežero priėjo ištroškęs asilas ir norėjo atsigert, bet vandenyje plaukiojo antys ir sudrumstė vandenį. Asilas palaukė, kol antys nuplauks tolyn, bet vanduo vistiek liko sudrumstas. Jis ir vėl laukia ir negeria, nors matosi, kad labai ištroškęs. Visa tai stebėjęs mažas varlius paklausė mamos: “Mama, kodėl asilas negeria – ko jis toks užsispyręs?” – Притча Жаждущий Осёл – Kaip manot, ką atsakė varliuko mama?

Mulla Nasreddinas ėjo gatve, kai staiga iššoko vagis, pagriebė jo tiurbaną ir nubėgo tolyn. Mulla apsisuko, nuėjo į kapus, atsisėdo prie vartų ir laukia. Pašalietis, kuris vską matė, jo klausia: “Mulla, kodėl tu atėjai į kapus, kai vagis nubėgo į turgų?” Mulla atsakė: “Nesijaudinkit, vistiek galiausiai jis atsidurs čia”- Притча Всё равно придёт сюда – Ar Mulla kantrus, ar užsispyręs?

Jau ketvirtis amžiaus, kaip Lietuvos Seimas kasdien pluša, priiminėdamas naujus įstatymus, bet žadėtas rojus, kurio visi laukė po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, vis neateina… Ar parlamentas kantrus, ar užsispyręs?

 


Kantrybė + Atjauta = Rūpestingumas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *