Kol kas nieko konkretaus šiame skyriuj… galima remtis sekančiom pradinėm mintimis:
Gyvoji Trigonometrija – apie trikampių (kampų ir kraštinių) dvasinę reikšmę, ir trigonometrines funkcijas, kaip matomų ir nematomų pasaulių projekcijas. Kiekvienas kampas – kažkokia mintis ar reiškinys, kraštinė – jausmas, rišantis tuos kampus. Kraštinės ilgis atspindi dviejų kampų skirtumą ar panašumą. (Trumpa kraštinė – panašūs reiškiniai, ilga – nepanašūs.) Trikampis tampa trikampiu tik todėl, kad vienu metu pasireiškia dvi dimensijos – matoma (“reali” ašis, ant kurios guli dvi pradinės priešybės) ir nematoma (“menamoji”, statmena pirmai). Grubiai tariant, egoistas ignoruoja nematomą dimensiją, altruistas – matomą. Pirmu atveju gaunam smailų kampą (trikampio plotas labai mažas), antru – statų (plotas arti maksimalaus). Optimalumas yra “auksiniam viduryj” (60 laipsnių – lygiakraštis trikampis). Status trikampis viską supaprastina, nes ignoruoja “materialius santykius”. Sinusų teorema susijus su “dvasine stiprybe”, kosinusų – su “dvasinių ir materialių santykių lygybe”, ir taip toliau
Trigonometrijos formulės mokyklai – detalesnis darbas su ploto ir tūrio formulėmis
Trigonometry of Uniting Oppositions
