Mokykloje vaikai patys kurs savo gyvenimą. Mokslas – tai eksperimentavimas, atradinėjimas, fantazavimas, hipotezių tikrinimas, kūryba, neatsiejama nuo gyvenimo. Tik reikia suprasti, kad gyvenimas susideda iš priešybių, kurias reikia apvienyti (pvz., širdis trokšta vieno, o „brutali realybė” diktuoja ką kitką, ir čia reikia ne pulti į kažkurį kraštutinumą, o sukurt „apvienijimą”). Svarbiausias tikslas – kad kiekvienas išmoktų klausytis pats savęs, sukurtų savo asmeninę „laimės pasaką”, apjungiančią visas disciplinas į vientisą „amžiną šventę”. Ir išmokti tą pasaką „nešti per gyvenimą, kad ir kas nutiktų”.
„Grožis yra Tiesa. Tiesa yra Grožis. Tai viskas, ką Jūs žinote,
ir viskas, ką Jums reikia žinoti“ – užrašas ant senovinės urnos
„Neužtenka turėti aštrų protą; pagrindinis dalykas –naudoti jį teisingai ” – Rene Dekartas