Antra Pamokėlė apie Ramumą

Tikslas. Išmokt atskirt Ramumą ir Abejonę nuo Abejingumo. Išmokti sąmoningai ugdyti savyje Ramumą, sugebėjimą išskirt svarbiausią.

Įvadas. Kaip manot, kuo skiriasi abejonė nuo abejingumo? (Abejonė „aktyvi“ – surišta su pastangomis, o abejingumas “pasyvus” – surištas su nusišalinimu)

Pasakojimas apie “nevertinantį stebėjimą”, kai susiliejam su aplinka ir sekam situaciją, kad reikiamu momentu atliktume reikiamus veiksmus. Ramus žmogus visur spėja, neskubėdamas.

Žaidimas. Sustojam ratu ir tyliai mėtom kamuolį, keldami kuo mažiau triukšmo. Paskui pridedam anrą, trečią, ketvirtą kamuolį (ar kitą daiktą). Kiekvienas turi stebėt visus kamuolius ir stengtis, kad nei vienas nenukristų. Jei kuris abejingas (nusišalinęs), jis nesugeba sudaryti akių kontakto su kitais, todėl jam kamuolio nemeta arba jis jo nesugauna

Aptarimas. Ar lengva buvo atkreipt kitų dėmesį, užmegzt akių kontaktą, sekt kamiuolius? Аr sugebam išskirt svarbiausią? Kuris buvo ramus, abejojantis, abejingas?

Diskusija. Kaip ugdyti Ramumą? Indėnai sakydavo – „prieš pradedant bet kokį darbą – prisiminkite, kas yra begalybė“. Begalybės akivaizdoj visos mūsų negandos tampa niekinės, o atsakomybė (atitikt paskirtį) tampa begalinė.

Žaidimas. Atsistojam prie sienos, taip, kad užpakalis, pečiai ir pakaušis liestūsi sienos (būtų vienoje linijoje). Krūtinė „atsiveria“, galva žiūri tiesiai, veide šypsena. Prisimenam, kas yra „begalybė“ – kas iš tikro esam, kokia mūsų paskirtis. Su tokiomis mintimis ir laikysena pradedam vaikščiot. Po kiek laiko paprašom – kas pasijuto Dievu ar Deive, ištiesiat rankas, lyg paukščiai sparnus! Kai daugumas ištiesė rankas, vaikščiojimo erdvę galima susiaurinti, kad viens kitam trukdytų (bet viens kito nekliudytų), pristatyt kėdžių ar kitokių kliūčių.

Paprašом užsimerkt, kad vaikščiotų, viens kitą jausdami ir nekliudydami. Paskui kiekvienas аnt galvos užsideda po obuolį arba paima šaukštuką, sklidiną vandens, ir vaikšto iš pradžių atsimerkęs, paskui užsimerkęs.

Aptarimas. Kaip jautėtės – ar jautėt skirtumą, palyginus su įprasta laikysena? Kai vaikščiojot užsimerkę – ar jautėt kitus, kaip save? Kai nešėt obuolį ar šaukštuką su vandeniu – ar jautėt juos, kaip save patį? Ar dažnai esam tokioj būsenoj?

Ką bedarytume – prisiminkime, kas yra begalybė, kas esam, dėl ko gyvenam.

Meditacija į Ramumą. Kasdien pravartu skirt laiko trumpai meditacijai. Užsimerkiam ir įsivaizduojam, kad mūsų ramumas – tai šviečiantis energijos kamuoliukas, kuris auga ir užpildo visą mūsų kūną. Tampam tokie ramūs, kad prisimenam, kas esam, dėl ko gyvenam, matom visa ko esmę, sugebam visur suspėt, neskubėdami, nesisielodami ir nepergyvendami. Kamuoliukas toliau plečiasi, ir apgaubia visus artimus žmones. Visi ramūs ir vienas kitą myli. Atsimerkiam ir vienas kitą apkabinam.

Simbolis. Kiekvienas vaikas išsirenka po mažą akmenuką, simbolizuojantį jo Ramybę. Jei akmenukas purvinas (tik ką nuo žemės) – nuvalom ir sušildom rankutėse, lyg gyvą. Ant švaraus paviršiaus nupiešiam kokį nors Ramybės Simbolį (pvz., horizontalią liniją, vaizduojančią “nesudrumstumą”, su maža bangele, vaizduojančia mūsų “esmę”). Piešti patartina akriliniais dažais (kad nenusiplautų). Vietoj teptuko galima naudot dantų krapštuko atbukintą galą.

Išdailintą akmenuką kiekvians pasideda į atskirą dėžutę, kurioje “gyvena visi jausmukai”. Tokiu būdu lengviau prisimint, kokiais jausmais gyvenam, kas apsprendžia mūsų laimę, ir kaip svarbu savo jausmus puoselėti. Pravartu kasdien pagalvot, kokius jausmus patyrėm, kokiose mūsų charakterio savybėse tai pasireiškė, ir kaip norim, kad ateityje tai pasikeistų. Reikiamus akmenėlius galima šildyt rankose, ir galvoti apie jų augima ir stiprėjimą…

Afirmacija. Kai neramu, bijom, ar šiaip sunku, padeda tokie žodžiai – Visa Yra Viena. Visa Yra Viena… (arba Viskas tik į Gera, Viskas tik į Gera, …), Kartoti, kol nenusiraminsim 🙂

Klausimai apgalvojimui namuose. Su kokiu tikslu buvo sukurta Visata? Kas mes esam – kokia žmogaus paskirtis?


Kita naudinga medžiaga ir idėjos

Žaidimai, padetantys nusiraminti – iš mažų akmenukų sustatome pilį, iš kortų – namelį, iš degtukų – šulinį, ir t.t.

Muzika ir dainos, padedančios nusiraminti – meditacinės, apie gyvenimo prasmę, …

Giesmė “Ramybė kaip upė”

Pasakojimai ir pamokymai. Kai esi neramus, savęs nematai, lyg žiūrėtum į sudrumstą vandenį. O kai esi ramu, tada matai save, lyg ramiame vandenyje. Kai jūroje audra, tada sunku pastebėt gėrį.

Lengviausias būdas nusiramint – pabėgt nuo gyvenimo chaoso į saugią ir patogią vietelę, bet tikra Ramybė ateina, tik kai išmokstam nugalėt save, išeit iš komforto zonos, jaustis saugiai ir patogiai pačiame chaoso centre. Todėl reikia grūdintis, kasdien išeit iš komforto zonos, prisimint, dėl ko gyvenam…

Ramumo ir Užtikrintumo Žaidimai
Papildomos pamokomos Istorijos


Ramumas + Užtikrintumas = Lyderiavimas
Pamokėlės, ugdančios Dorovę

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *