Tikslas: Išmokt atskirt Žingeidumą nuo Smalsumo
Įvadas: Kuo skiriasi Žingeidumas nuo Smalsumo? (Žingeidumas kyla iš sąmoningos kūrybos, Smalsumas – iš nesąmoningo griovimo)
Ar viską mums reikia žinoti?
Pasakojimas apie mergaitę Marytę, kuri mėgo klausytis suaugusių pokalbių. Kartą pas Marytės mamą atėjo mokytoja ir jos ilgai šnekėjosi. Marytė neiškentė ir pasiklausė. Ji išgirdo, kaip mokytoja skundžiasi mamai, kad Marytė neklauso ir meluoja, ir tikriausiai ją reiks pašalint iš mokyklos … Kai mokytoja išėjo, Marytė verkdama puolė pas mamą atsiprašinėti: „Aš tik vieną kartą sumelavau mokykloje, ten mano geriausi draugai, aš nenoriu, kad mane pašalintų…” Mama suprato, kad Marytė pasiklausė ir paaiškino: „Mes kalbėjom ne apie tave, o apie kitą mergaitę, kuriuos vardas irgi Marytė, ir kuri lanko kitą klasę”…
Aptarimas. Kodėl Marytė pasiklausė pokalbio? Ar tai, ką Marytė sužinojo, padėjo jai pagerinti pasaulį? Ar būna taip, kad ir mes ieškome nereikalingų žinių, kurios tik trukdo mums gyventi?
Pasaka apie pupą. Senelis su senute pasodino pupą, kuri užaugo iki dausų. Senelis su senute pradėjo lipt ta pupa ir pasiekė dangų – Dievo karalystę. Dievas juos gražiai priėmė ir pasiūlė eit pailsėt, tik liepė nežiūrėt, kas užaugta duonos kubile. Senelis atsigulė ir užmigo, o senutė vartosi nuo šono ant šono – smalsumas neduoda jai ramybės. Galiausiai neiškentė ir nuėjo paragaut Dievo duonos … tik atidarė kubilą, o iš jo tešla pati ėmė virst į visas puses. Visą naktį senelė su senuku bandė tešlą atgal sukišt, bet nieko neiįėjo. Paryčiais pati tešla sulindo atgal, bet Dievui nieko nepasakė… Antra naktį Dievas juos paguldė kluone, tik prisakė, kad nelįstų į vežimą… senelė vėl neiškentė, ir visą naktį vežimasbaladojosi po visą dangų… Trečią naktį Dievas paguldė juos sode, tik prisakė neskint obuolių, nes jie dar neprinoko. Senelė vėl neiškentė – tik nuskynė vieną obuolį, ir visi obuoiai pabiro ant žemės. Senelė puolė pririšinėt obuolius atgal prie šakų, raudama plaukus nuo senelio… Dievas ryte pamatė, kad senelis neturi plaukų, viską suprato ir išvjo juos iš dangaus…
Aptarimas. Ar sugebat nesidomėti tuo, apie ką pasakyta, kad nereikia tuo domėtis?
Adomui su Ieva buvo pasakyta nesidomėt, kaip padaryta medžio šaka, i jie vistiek ėmė ir sulaužė ją…
Stanfordo universiteto darželyje atlktas tyrimas. Vaikams palikdavo skanėstą ir pasakydavo, kad jei nevalgys to saknėsto, kol auklėtojas nesugrįš, tai gaus du skanėstus… Po daugel metų tyrėjai pasidomėjo, kokie tų vaijų likimai. Tie vaikai, kurie visad susilaikydavo ir nevalgydavo skanėstų, tapo laimingais ir įtakingais žmonėmis. O tie, kurie visad „susimaudavo”, tapo nelaimigais vargšais…
Žaidimas. Atskirt, kur Žingeidumas, o kur Smalsumas? Adomas su Ieva nulaužė obels šaką, nes norėjo sužinoti, kaip ji padaryta … Mokslininkai bombarduoja atomų branduolius kitais branduoliais, nes nori sužinoti, kaip jie padaryti … Mokslininkai tyrinėja žemės gruntą, nes nori sužinoti, ar saugu statyti elektrinę … Vaikai klauso žinių radijo, nes nori žinoti, kas darosi pasaulyje …
Aptarimas. Kaip žinoti, į kokius klausimus reikia gaut atsakymą, o kuriuos geriau užmiršti?
(Prasmingi klausimai suteikia jėgų, pakelia nuotaiką, padeda suprast, kaip pasaulį padaryt gražesniu ir laimingesniu, o beprasmiai klausimai arba nuliūdina, arba kitaip trukdo tobulėti )
Kokios žinios padeda gerinti pasaulį?
Ar visad žinios teisingos ir reikalingos ? (enciklopedinės žinios dažnai primeta šabloninį mąstymą ir nutolina nuo tiesos – Tiesa visad paprastesnė, nei mokslinčiai mano)
Pvz., vadovėliuose teigiama, kad Visata yra negyva ir valdoma nekintanmų mechanikos dėsnių, o mūsų širdys sako, kad viskas yra gyva ir kinta pagal tai, ko mes labai giliai trokštam …
… Titaniką pastatė „visažiniai profesionalai”, ir jis nuskendo, o Nojaus laivą pastatė „mažai žinantis naujokas”, ir jis išgelbėjo visus!
Visos žinios „sensta” – kas buvo teisinga vakar, gali būt nebeteisinga rytoj (Einšteino asistentas kartą sako: „profesoriau, jūs davėt studentams tuos pačius egzamino klausimus, kaip ir pernai!” Einšteinas atsakė: „Taip, bet pasikeitė atsakymai”)
Čia susišaukia su pamokėle apie Žinojimą ir Supratimą
Tikrų žinių (padedančių gerint pasaulį) nereikia ieškoti knygose – jos yra mūsų širdyse. Tereikia teisingai su formuluoti klausimus, ir visi atsakymai patys ateis…
Žaidimas. Mokomės formuluoti tikslius klausimus. Mokytojas sugalvoja kažkokį abstraktų žodį (pvz. Žingeidumas, Atsakomybė, …), o vaikai turi atspėti, uždavinėdami bet kokius klausimus, į kuriuos mokytojas atsako tik „taip”, „ne”, arba „nežinau”. (Galima sugalvoti lengvesnius žodžius, pvz., „sniegas”, ir pasakyt iš kokios raidės.)
Aptarimas. Ar lengva buvo sugalvot klausimus? …
Meditacija. Aš žinau, kaip sužinoti, ir galiu apsieit be svetimų žinių.
Simbolis. Pasiimam po akmenuką, jį gražiai nuvalom ir akriliniais dažais nupiešiam kokį nors simbolį (pvz. klaustuką – mokam kelt teisingus klausimus)
Afirmacijos. Aš žinau, kaip sužintoti.
Trečia pamokėlė apie Žingeidumą
Atsakomybė + Žingeidimas, Drąsa = Ryžtingumas