Gamtamokslis 5 kl: Medžiagų sudėtis ir savybės

Gyvybė turi begalę pasireiškimų. Mokslininkų pareiga pamatyt tuos pasireiškimus visose materijos formose“ (Nikola Tesla)

Karaliai. M. K. Čiurlionis 23-SD – Schemų skrynelė

Viskas pasaulyje stebuklinga, turi širdį ir dvasią. Pats stebuklingiausias yra Žmogus, jo Dvasia ir Siela, na ir Tai, kas jį sukūrė

Didžiąja dalimi Žmogus sudarytas iš vandens, jis gimsta vandenyj, ir gyvena įvairių vandens formų apsuptyj. O ir žmogaus Siela, it vanduo – kai sunku, teka, kaip gili upė, o kai lengva, šoka, it žaismingos bangos vėjyj

Atoms to Molecules | Earth Science

Sakoma, kad visos medžiagos susideda iš labai mažų dalelių, vadinamų atomais ir molekulėm, ir kad tos dalelės ir apsprendžia medžiagų savybes. Bet ar tikrai taip?

Paskirų dalelių savybės turėtų apspręst visos medžiagos savybes …  Tačiau panašios molekulės gali sudaryti visai nepanašias medžiagas. Štai vandens molekulė labai panaši į sieros vandenilio, bet vandens skystis visai nepanašus į sieros vandenilio skystį, juo labiau dujas… Sieros vandenilis išsiskiria, kai pagadinam orą, jis smirda ir nuodingas, o vanduo bekvapis ir naudingas, o ne nuodingas

Išties vanduo taip skiriasi nuo kitų medžiagų, kad iškiliausi mokslininkai ir filosofai prilygino jį stebuklui

Что такое молекула? 2. Что вы знаете о размерах молекул? 3. Из каких частиц состоит молекула - Школьные Знания.com

„Vanduo yra H2O, tai yra du vandenilio atomai, vienas deguonis; tačiau yra trečiasis, kuris šiuos atomus paverčia vandeniu, ir niekas nežino, kas tai yra „- Davidas Herbertas Lawrence

„Vanduo yra pati nepaprasčiausia medžiaga! Praktiškai visos jo savybės anomališkos, todėl jis taip tinkamas gyvybei. Gyvenimas – tai vandens šokis pagal kietų indų melodiją„-Albertas Szent-Gyorgyi

definition of literacy | Classroom Choreography

Iš patirties žinom, kad sąveikaujančių dalių visuma pranoksta jų aritmetinę sumą. Pvz du draugai kartu sugeba daugiau, nei kiekvienas paskirai. Tėtis su mama sukuria šeimą, kurioje gimsta vaikai, o paskirai jie vaikų gimdyt negali. Žmogaus kūne apsigyvena Siela, bet paskiros kūno dalys jos negimdo. Žmogaus protas sukuria mintis, bet paskirose proto dalyse mintys nesusikuria … Todėl ir medžiagos dalelės kartu turėtų sukurt kažką naujo, ko paskirai sukurt negali … Kas tai galėtų būti?

Mokslininkai tai vadina „viršmolekulinėmis sąveikomis”, atsirandančiomis dėl įvairių „jėgų laikų”. Bet tos jėgos jiems iki galo nesuprantamos. Todėl jas galim  pavadinti paslaptingos Dvasios arba Sielos požymiais:

„Materija yra dvasia, sumažinta iki matomumo”~ A Enšteinas

Kitaip tariant, medžiaga tėra „aisbergo viršūnė” kažko daug didesnio, nei galim pamatyt ar pamatuot. Ir visą tą nematomą  galim pavadint Dvasia (kartais vadinama „kvantiniu informaciniu lauku„)

Frost Llamzon on Twitter: "Ser Bruce Banner was tasked with finding out how to create a philosopher's stone, and when he tried out a combination of firbolg and bugbear blood. He thought

Vis daugiau mokslininkų skaito, kad visa materija gyva (google morphic resonance ir  panpsychism). Kitaip tariant, jie skaito, kad kiekviena medžiaga turi Dvasią, surištą ne tik su visomis molekulėmis, bet ir dar su kažkuo daugiau … Todėl su kiekviena medžiaga galima bendrauti mintimis ir jausmais, arba protu ir širdim. Panašiai senovėj manė ir alchemikai – žmonės, kurie bandė „įkalbėti” medžiagas pavirst į auksą ar kitus elementus …

Ir akmuo mąsto“ (Spinoza)

Akmenskaldžiai žino, kad su akmeniu reik pašnekėti, prieš skaldant į dalis. Žiloje senovėje visi šnekėdavo su medžiais, akmenimis ir vandeniu…

Ta pati molekulė skirtingose medžiagose gali turėt labai skirtingas savybes, lygiai kaip ir žmogus skirtingose aplinkose gali elgtis visiškai skirtingai. Štai cukrus ir vitaminai natūraliuose vaisiuose veikia mus sveikatinančiai, o gryname pavidale arba saldainiuose – nuodijančiai. Taip ir žmogus, natūralioje gamtos ir artimųjų aplinkoje dažniausiai yra draugiškas, o dirbtinėje miesto ir svetimų žmonių aplinoje dažnai susigūžia arba net tampa priešišku

Atomai ir molekulės nebūtinai tokie, kaip mokslininkai pasakoja. Juk nebūna dviejų vienodų žmonių arba vandens lašų, todėl ir atomų bei molekulių neturėtų būt visiškai vienodų … Jei mes patys unikalūs ir gyvi, tai kodėl gi mūsų molekulės turėtų būt negyvos? (Juk mažas – dar nereiškia kvailas, dažnai kaip tik protingas)

Atomų elektronai elgiasi panašiai į žmonių mintis, o branduoliai – į širdis ir sąžines, kanalus į aukštesnę sąmonę … Taip atsiranda „šalto proto ir karštos širdies priešprieša“, mokslininkų vadinama elektrostatine poliarizacija arba krūviais. Jei vadovaujiesi vien tik šaltu protu, esi įkrautas neigiamai, o jei tik karšta širdim – tada jau teigiamai. Gyvenime gi reik suderinti abu iškart, todėl molekulės kaitalioja krūvius, kaip ir žmonės nusistatymus …

(sako, kad kai širdies ir proto dažniai sutampa, atsiranda telekinezė, gebėjimas stumdyt daiktus per atstumą; tik šitai reiškia labai jau karštą širdį, net 240 dūžių per minutę, ir labai jau ramų prota, tik 4 encefalogramos virpesiai per sekundę – alfa dažniai, atitinkantys gilų vaiko miegą … bet net ir tokią būseną galima pasiekti, jie tikslingai treniruotis … tikri burtininkai tai moka :-))

Kartais elektronai, atomai ir net didelės molekulės elgiasi, kaip bangos (google Double slit experiment). Kitaip tariant, jos teleportuojasi, lyg burtininkai pasakose. Ar tai nereiškia, kad ir kiekvienas iš mūsų gali teleportuotis?

Klausimai:

O kaip molekulinis mokslas gali paaiškint, kad vieni žmonės suranda požeminį vandenį su virgule, o kiti ne? Virgulė – tai žilvičio šakelė arba vieliniai dratukai, kurie vieno žmogaus rankose pajunta vandenį giliai po žeme, o kito – ne…

Ir kodėl vieni žmonės sugeba būt laimingais, net kai nieko neturi, o kiti lieka nelaimingais, net kai turi viską? Gal nesupranta, kad gyvenimo džiaugsmas glūdi visai ne molekulių ir medžiagų savybėse? (Ne todėl laimingi, kad gerai gyvenam, bet todėl gerai gyvenam, kas esame laimingi)

Ar džiaugsmas, meilė, laimė irgi susideda iš kažkokių molekulių? Kuo jausmai ir mintys skiriasi nuo medžiagų?

Kas iš ko atsiranda: mintys ir jausmai gimdo medžiagas ir kūnus, ar medžiagos ir kūnai gimdo mintis ir jausmus?


Eksperimentai:

Su dažais kaitinamame vandenyje – kylant temperatūrai, dažai greičiau juda, kas gali būt paaiškinama greitesniu dalelių judėjimu

Su vandeniu, pipirais ir muilu

Water resonance – Su vibracijom

Experiment with rice – gal perkelt į pamoką apie vandenį? šis eksperimentas gali užimt mėnesį ir daugiau


Papildomai:

Kas yra Gyvybė?
Materija Gyva?

Тайна вещества (Леннаучфильм)

Строение Вакуума (Леннаучфильм)
Г. Шипов Теория Физического Вакуума
Наномир, эфир и атмосферное электричество


Gamtamokslinis Ugdymas 5 kl

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *