Žingeidumo žaidimai:
Slėpynės – galima slėptis patiems, arba slėpti kokį nors daiktą (pvz., didelį žaislą)
Surasti žemėlapyje šalį arba miestą
Vaikai pasidalina poromis, per vieną minutę vienas sužino kuo daugiau apie kitą (klausinėja, ką tas mėgsta, kokia jo svajonė, ir t.t.), per antrą minutę antras sužino kuo daugiau apie pirmą, paskui pirmas papasakoja visiems apie antrą, o antras apie pirmą.
Vaikai susėda ratu. Vienas vaikas išeina už durų. Visi susikeičia vietomis ir dar vienas išeina (pro kitas duris). Pirmas grįžta ir turi pasakyt, kurio nėra.
Kitas variajantas – pasakyt, kas pasikeitė
Vaikams pasakoma: „užeikit į kambarį ir įsiminkit visus daiktus, kurie yra rudos spalvos”. (Vietoj kambario galima parodyt peišinį su įvairaspalviais daiktais.) Kai vaikai išvardina visus rudos spalvos daiktus, paklauskit, kokius daiktus jie pastebėjo mėlynos spalvos. Vaikų nustebimui pasirodys, kad į mėlynos spalvos daiktus jie nekreipė dėmesio, todėl jų ir nepastebėjo
Vaikų paprašyt išvardint, ką jie žino absoliučiai tiksliai? Ką žino apytikriai? Ko nežino, bet gali bandyt įsivaizduoti ? Užsimerkit ir pabandykit atsakyt į klausimus: Kiek klasėje yra stalų? Paveikslų? Mergaičių ir Berniukų? Žmonių su džinsais? Be kojinių? Šviesiaplaukių? Kokioje nuotaikoje šiandien Kęstutis?
Užsimerkiam ir įsivaizduojam, kad susitinkam save po dešimties metų, užduodam vyresniajam sau kokį nors svarbų klausimą, pvz., ką tu supratai, ko aš dar nesupratau… taippat galima užduot klausimą savo angelui-sargui, Dievui, proseneliams, …
Vienas pasakoja, kitas piešia. Poromis susėdama taip, kad vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų ką piešia. Vienas dalyvis pasakoja apie įsivaizduojamą piešinį, o kitas bando jį nupiešti. Paskui rolėmis pasikeičiama. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau – įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam pavyksta.
Paimam šluotą ir be žodžių su ja kažką vaiduojam (grojam, kaip su gitara, jojam, kaip ant arklio, skrendam, kaip ragana, it t.t.). Kiti turi atspėt, ką vaizduojam. Vietoj šluotos galim paimt bet ką kitą
Iš plastelino kažką nulipdom, o vaikai turi atspėt, kas tai. Kas atspėjo, tas lipdo iš naujo, o kiti spėja…
Развитие любознательности у детей в играх
Drąsumo ir Ryžtingumo žaidimai:
Akla višta – vienam užrišamos akys, kiti aplink bėgioja, kai sugauna kurį nors, turi atspėt jo vardą. Galima prikurt pavojingų barjerų – apverstų stalų ir kėdžių
Кiekvienas nupiešia savo didžiausią baimę ant popieriaus ir (a) susidraugauja su ja, (b) sukarpo į gabalėlius ir/ar sudegina
Kristi aukštielninkai (ant nugaros), kai kiti gaudo; kristi į priekį, kai niekas negaudo: rankos atstatytas į priekį ir truputį sulenktos per alkūnes, tiesiai stovint, kristi į priekį (geriau lauke ant žolės). Lygiai taippat, tik kristi aukštielninkai, ir kritimo metu pasusukti taip, kad nukrist ant rankų
Visi sustoja į mažą ratą, vienas centre užsimerkęs, „priklijuotomis” kojomis prie grindų, jam sakoma griūt atgal, už jo stovintys atkiša rankas į priekį ir perduoda pagal laikrodžio rodyklę kitiems, kurie irgi atkiša rankas, tie toliau kitiems, ir taip sukama ratu, kol nenusibos
Pralįsti pro riedantį lanką, arba pro „kardą” (pagalį), kuriuo mosuoja vedantysis
Šokti atgal į tolį, paskui šokti atgal per kliūtį; bėgti, užsimerkus
Pereit per aukštai iškeltą siaurą rastą;
Vienas verslininkas bijojo, kad jam pasakys „Ne”, tada jis susigalvojo sau tokį pratimą: kasdien bent vieną kartą išprovokuoti kokį nors žmogų, kad jam pasakytų „Ne”. Pvz., prieina prie apsauginio ir sako: „Paskolink man šimtą eurų”…
Ryžtingumui – visi sėdi. Vedantysis ranka parodo kažkiek pirštų, ir būtent tiek vaikų turi vienu metu atsistoti
Vaikai padalinami į dvi komandas, kiekvienai nubrėžiamos dvi linijos, užduotis – kuo greičiau į veikt atstumą nuo vienos linijos iki kitos. Kiekvienoj komandoj vienu metu gali judėt tik vienas vaikas, ir daryt tik vieną (du) žingsnį(us). Jei kartu pajudėjo dviese (ar daugiau), visi grįžta atgal
Упражнения и игры, на развитие смелости и решительности
Как развить смелость и решительность упражнения
Упражнения и игры, на развитие смелости и решительности
Как развить смелость и решительность упражнения
Atsakomybės žaidimai:
Gaudyt aukštielninkai krentantį draugą – galima poromis, arba visi ratu, o vienas krenta atgal, neatiktraukdamas pėdų nuo grindų, paskui jį perdavinėja pagal laikrodžio rodyklę
„Слепой и поводырь” – Pasiskirsto poromis, vienas užsimerkia, kitas jį veda per kliūčių ruožą, paskui keičiasi
„Marionetė”: ant kėdės užlipa vienas žmogus, o kiti du turi pervest jį ant kitos kėdės už 1.5 metro. Pirmas yra marionetė – užsimerkia ir pats nieko nedaro, bet visiškai paklūsta pirmų dviejų valiai. Tie gali stumdyt jo kojas, rankas, kūną, o pirmas nesipriešina
Užbaigt piešinį – kiekvienas piešia bet kokią „kaliaką-maliaką”, paskui apsikeičia lapais ir svetimą piešinį užbaigia taip, kad atsirastų estetinis grožis ir loginė prasmė
Viena komanda ant popieriaus surašo, ką reiškia būt atsakingu, kita – neatsakingu
Užbaigt sakinį: būt atsakingu reiškia …; aš atsakingas už …; kuo didesnė mano atsakomybė, tuo aš …; kai negaliu užbaigt pradėto darbo, aš … (ką darau arba galvoju, kad vistik prisiverst užbaigt)
Vienas vaikas išrenkamas „auka”, o kiti tampa „gauja”. Gauja bando įtikint auką padaryt kažką negero (sumeluot, iškrėst pokštą, parūkyt, ir t.t.), o auka turi taktiškai atsisakyt ir paaiškint, kodėl tai blogai. Jei vaikai gėdijasi būt gauja, tada tą rolę prisiima mokytojas. Nieks nepatenka į spąstus be savo sutikimo
Упражнения и игры, развивающие ответственность
7 Stoic Exercises For Inner Peace